- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmet Lietuvoje nustatoma vis daugiau ikivėžinių krūties susirgimų, o tai leidžia gerokai lengviau sustabdyti šią klastingą ligą ir nuo jos išgydyti daugiau moterų.
Kasmet Lietuvoje nustatoma vis daugiau ikivėžinių krūties susirgimų, o tai leidžia gerokai lengviau sustabdyti šią klastingą ligą ir nuo jos išgydyti daugiau moterų. Deja, moterys pasyviai dalyvauja prevencinėje programoje dėl krūties vėžio ir nėra linkusios nemokamai tikrintis dėl šios ligos. Todėl VLK ragina jas aktyviau naudotis galimybe kas 2 metus nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio.
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programos vykdymo koordinacinės grupės vadovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Krūties chirurgijos skyriaus vadovas, profesorius Algirdas Boguševičius teigia, kad pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šalyje netolygiai informuojamos moterys apie galimybes išsitirti.
Prof. A. Boguševičiaus teigimu, Lietuvoje nėra vienos institucijos, kuri koordinuotų visų programų vykdymą, organizuotų visos tikslinės amžiaus grupės pakvietimo sistemą, todėl šeimos gydytojų vykdomas informavimas apie šią programą nėra visai pakankamas. Taip pat trūksta ir mamogramų atlikimo ir vertinimo paslaugų kokybės sistemos bei paslaugą teikiančių specialistų mokymų, kuriuos turėtų atlikti ši institucija. Ne visuose regionuose mamografijai atlikti pakanka šiuolaikiškos aparatūros. Tai trukdžiai, neleidžiantys minėtai programai suktis pilnu pajėgumu bei pasiekti užsibrėžtų programos tikslų.
Ši programa skirta 50–69 metų amžiaus moterų krūties piktybinių navikų prevencijai, pagal kurią atliekami tyrimai kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Todėl nei vienai moteriai už juos mokėti nereikia.
„Pagrindinis šios programos tyrimo metodas – mamografija. Tai leidžia nustatyti, ar krūtyje neatsirado pakitimų, kurie leistų įžvelgti ikivėžinę grėsmę ar ligos užuomazgas, – tvirtino Daiva Berūkštienė, VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėja, – Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti šį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje gydymo įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša ir mamogramas bei aprašą atiduoda šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.“
Išsitirti pagal programą galima vieną kartą per dvejus metus. Nuo šios programos įgyvendinimo pradžios (2005 m. rudens) savo sveikata besirūpinanti penkiasdešimtmetį perkopusi moteris jau galėjo pasitikrinti net 4 ar 5 kartus.
„VLK duomenimis, mūsų šalyje tokio amžiaus moterų, prisirašiusių prie pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, yra daugiau nei 460 tūkstančių. Daugiausia jų gyvena Vilniaus, Kauno TLK aptarnaujamose teritorijose. Iš viso per 2005–2013 m. moterims buvo atlikta 515 530 mamogramų. Per programos gyvavimo laikotarpį bent vieną kartą programoje dalyvavo daugiau nei 307 tūkst. moterų. Pernai pasitikrino daugiau nei 80 tūkst. moterų“,– teigė D. Berūkštienė.
Jos teigimu, geri programos rezultatai pasiekiami ne per keletą metų. Daugelyje Vakarų Europos valstybių prevencinės programos, padedančios dar ankstyvoje stadijoje diagnozuoti vėžį ir užbėgti jam už akių, pradėtos vykdyti prieš kelis dešimtmečius ir tik tuomet buvo pasiekta gerų rezultatų.
VLK primena, kad norint nemokamai išsitirti dėl krūties vėžio reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Net ir jaunesnės ar vyresnės nei programos nustatyto amžiaus moterys, pastebėjusios pakitimus krūtyse, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir pastebėjęs pakitimų nukreips gydytojo specialisto konsultacijai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...