Vietoj virusų – organizmo kova su maistu

Netoleruoja kiaušinių

38 metų Ramunė maisto netoleravimo tyrimą atliko prieš penkerius metus, laukdamasi pirmagimės. Klaipėdietė didelių sveikatos bėdų neturėjo, tačiau susidomėjo vienoje gydymo įstaigoje pasiūlyta naujove.

„Tuomet toks tyrimas kartu su dietologo konsultacija kainavo kelis šimtus litų. Nepigu, bet laukiausi planuoto, ilgai laukto vaiko, tad natūralu, kad jam norėjosi duoti visą, kas geriausia“, - prisiminė moteris.

Kraujo tyrimo rezultatai parodė, kad iš beveik 50 produktų Ramunė stipriai netoleruoja vienintelio - anakardžių riešutų. Jų atsisakyti nebuvo sudėtinga, nes ir iki tol jų nemėgo.

Tarp vidutiniškai netoleruojamų produktų atsidūrė vieni mėgstamiausių – ryžiai ir kiaušiniai. Moteris juokavo, kad pastaruosius abu su vyru galėtų valgyti vos ne kasdien, o sekmadienio pusryčiai be kiaušinienės buvo tiesiog neįsivaizduojami.

Silpnai netoleruojamų produktų sąrašas buvo kur kas ilgesnis. Jame atsidūrė kviečiai, avižos, kukurūzai, bulvės, mielės, riešutai, citrusiniai vaisiai, jūrų gėrybės. Tarp išvardytų produktų nemažai buvo tokių, kuriuos moteris taip pat labai mėgo.

Ignoravo kūno signalus

Pamačiusi tyrimo rezultatus, Ramunė įsitikino, kad kartais pats organizmas sufleruoja, kokių produktų geriau vengti. Tačiau į kai kuriuos kūno siunčiamus signalus tiesiog numojama ranka.

Jau anksčiau ji pastebėdavo, kad pavalgius bulvių, ryžių ar mielinių patiekalų skrandis apsunkdavo, pradėdavo varginti nemalonūs pojūčiai ar net skausmai. Bet kadangi jie gana greitai praeidavo, negalavimų nesureikšmindavo.

Kai organizmo reakcija į maistą būna stipri ar vidutinė, šių produktų siūloma atsisakyti mažiausiai trims mėnesiams. Silpnos reakcijos produktus rekomenduojama valgyti pakaitomis, bet tarp to paties produkto valgymo daryti kelių dienų pertraukas.

Ramunė prisiminė, kad persiorientuoti ir pakeisti mitybą nebuvo lengva. Iš valgiaraščio kuriam laikui sunkiausia buvo išbraukti ryžius, jūrų gėrybes, greipfrutus, nuo studentiškų laikų mėgtas bulves. Žinoma, liūdniausia buvo dėl kiaušinių. Nuolat tekdavo skaityti maisto etiketes, kur nebūtų kiaušinių, atidžiai planuoti valgiaraštį, žiūrint, kad nesikartotų netoleruojami produktai.

„Ištempiau mėnesį. Paskui vis tiek pradeda trūkti mėgstamų produktų. Vien ką reiškia prieš Kalėdas atsisakyti mandarinų, kuriais kvepia darbovietė, namai. O kur dar šventės be pyragų?! Taip po truputį vadžias atleidau“, - prisipažino pašnekovė.

Anksčiau darytą maisto netoleravimo tyrimą Ramunė prisiminė beveik po dviejų metų, kai paaiškėjo, kad pirmąjį gimtadienį atšventusi dukra yra alergiška kiaušiniams. Nuo jų mergaitei stipriai išberdavo visą kūną.

Kai laukėsi antrojo vaiko, Ramunė gerokai apribojo kiaušinių ir kitų netoleruojamų produktų valgymą. Pastangos, atrodo, pasiteisino – antroji dukra auga sveika.

Painioja su alergija

„Maisto netoleravimas – ne tas pats, kas alergija. Negaliu patvirtinti, kad visais atvejais tai padės, nes polinkį į alergiją nulemia genetiniai faktoriai, aplinka. Tačiau, be abejo, mamos mityba nėštumo ir maitinimo krūtimi metu turi didelės reikšmės“, - išklausiusi Ramunės istoriją, pakomentavo gydytoja Jūratė Orlauskienė, atstovaujanti Jungtinės Karalystės laboratorinės diagnostikos gamintoją CNS ltd.

Tačiau ji pridūrė, kad mitybos korekcija pagal maisto netoleravimo tyrimo rezultatus pagerina savijautą, padeda organizmui kovoti su lėtinėmis ligomis, sureguliuoti svorį be alinančių dietų.

J.Orlauskienė pastebi, kad gana dažnai maisto netoleravimas painiojamas su alergija. Pastaroji, susijusi su greito tipo imuninėmis organizmo reakcijomis, pasireiškia greitai: suvalgius alergizuojančio produktų iškart išberia, prasideda sloga, astmos priepuolis ar pasireiškia kiti požymiai.

Maisto netoleravimas sunkiau diagnozuojamas, nes jo priežastys gali būti įvairios, o požymiai pasireiškia iš lėto. Tą patį produktą galima valgyti ir nieko nejausti, bet pradėjus jį vartoti dažniau ar didesniais kiekiais, jau pasireiškia kokie nors požymiai. Jie gali būti panašūs į alergijos.

Bet dažniau maisto netoleravimo požymių būna daugiau ir įvairesnių: galvos, pilvo skausmai, viduriavimas, pilvo diegliai. Maisto netoleravimą gali sukelti ir fermentų trūkumas, pavyzdžiui, kai žmogus netoleruoja fruktozės, histamino ar pieno laktozės. Įsijautrinimą maistui rodo ir padidėjęs imunoglobulinų G lygis prieš tam tikrus maisto produktus.

Lengvina migreną

„Imunoglobulinas G, apsaugantis organizmą nuo infekcijų, neutralizuojantis toksinus, dalyvauja lėto imuninio tipo reakcijose. Jeigu tokių imunoglobolinų prieš maisto baltymus susidaro nedaug, kitos imuninės ląstelės juos suardo, tad jei nedaug suvalgėme netoleruojamo maisto, organizmas su juo susitvarko. Bet jei dažnai valgome maistą, prieš kurį organizmas kovoja, gamindamas šiuos imunoglobolinus G, jie kaupiasi ir sudaro konglomeratus. Jie prišaukia kitas uždegimines ląsteles. Antikūnai kaupiasi ten, kur jau yra sveikatos problemų“, - aiškino gydytoja.

Pavyzdžiui, linkusį į odos bėrimus žmogų po netinkamo maisto gali dar labiau išberti, po didesnių fizinių krūvių gali pradėti skaudėti sąnarius. Sergantiems migrena būdingas kraujagyslių labilumas, kurį dar labiau padidina valgomas netinkamas maistas.

Pasak J.Orlauskienės, padaryta nemažai klinikinių tyrimų, patvirtinančių, kad atsisakius netoleruojamo maisto, suretėja migrenos priepuolių arba jie palengvėja. Sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis, mitybos pakoregavimas ir netoleruojamų produktų atsisakymas pagerina savijautą.

„Jau esama duomenų, kad padidėjęs žarnyno pralaidumas, uždegimas ir su imunoglobulinais G susiję įsijautrinimas maistui turi reikšmės depresinei nuotaikai ir psichinėms ligoms“, - pridūrė ji.

Kovoja su maistu

Gydytoja maisto netoleravimu patarė pasidomėti tiems, kurie skundžiasi žarnyno problemomis: maisto nevirškinimu, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu, dirgliosios žarnos sindromu, graužančiu rėmeniu.

„Visos organizmo reakcijos, susijusios su imunoglobolinų G gamyba, prasideda žarnyne. Čia plačiai išplitusi imuninė sistema. Tad jeigu maistas sukelia nepageidaujamas imunines reakcijas, žalojamos žarnyno ląstelės. Jos negali tinkamai atlikti savo funkcijų. Prasideda užburtas ratas: vykstant žarnyno pažeidimui, padidėja jo pralaidumas, blogiau suvirškinti maisto baltymai prasiskverbia į kraujotaką. Nesuvirškintos molekulės, patekusios į kraują, priimamos kaip svetimos ir organizmas pradeda prieš jas kovoti. Organizmas, užuot kovojęs su virusais, kovoja su maistu“, - aiškino pašnekovė.