Vietoj lauktuvių – vaistai nuo hepatito

Pasitikrinti paskatino žinutė

"Atsitiktinai", – paklaustas, kaip pernai sužinojo, kad yra užsikrėtęs hepatitu C, sakė 42 metų klaipėdietis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.)

Ne vieną dešimtmetį sirgęs virusiniu hepatitu vyras net neįtarė apie klastingą ligą. Pasitikrinti paskatino atsitiktinai per radiją nugirsta žinutė apie prakaitavimą.

Vyras kas rytą atsikeldavo šlapias nuo prakaito, o patalynė būdavo permirkusi. Vis dažniau užklumpantį nuovargį jis "nurašydavo" darbui.

Tikroji negalavimų priežastis paaiškėjo ne iškart: pasidarius išsamų mokamą kraujo tyrimą, vyrui buvo patarta apsilankyti pas šeimos gydytoją. Tam tikri padidėję kraujo tyrimo rodikliai leido įtarti, kad negaluoja virškinimo sistema.

Šalutiniai poveikiai – klaikūs

Po pusmečio išsamių bei įvairių tyrimų paaiškėjo, kad sveikatos problemas sukėlė įsisenėjęs virusinis hepatitas C. Kadangi buvo nustatytas trečias hepatito C genotipas, vyrui buvo paskirtas ilgalaikis gydymas įprastais vaistais – interferonu ir ribavirinu.

Gydytojas jį įspėjo apie galimus nemalonius šalutinius poveikius bei laikiną nedarbingumą. Pusmetį trukusį gydymą lydėjo stiprūs galvos, raumenų skausmai, kaulų laužymas, didžiulis nuovargis, šaltkrėtis, viduriavimas – prie šių  fizinių negalavimų prisidėjo depresinė nuotaika bei nemiga.

"Buvo dienų, kai atrodė, kad dėl skausmo net negaliu pakilti iš lovos. Bet prisiversdavau, laužydavau save, tikėdamasis pasveikti", – pasakojo pašnekovas.

Šokiravo reakcija

Iš pradžių visiems pasakojęs, kodėl taip staiga sulyso ir neteko beveik 20 kilogramų, klaipėdietis po vieno incidento užsisklendė.

Prieš gydymo pradžią įspėjęs savo darbdavį, kokia liga serga, jis buvo šokiruotas, kai šis demonstratyviai nusivalė ką tik paspaustą ranką.

Prieš gydymo pradžią įspėjęs savo darbdavį, kokia liga serga, jis buvo šokiruotas, kai šis demonstratyviai nusivalė ką tik paspaustą ranką.

"Pasijutau kaip raupsuotasis", – prisiminė pašnekovas.

Deja, ilgas ir sunkus gydymas trokštamų rezultatų nedavė – apsilankęs pas gydytoją, vyras sužinojo, kad virusas niekur nedingo, o kitų gydymo alternatyvų lyg ir nėra.

Nesulaukė kompensacijos

Hepatito virusas toliau darė savo juodą darbą ir ardė kepenis. Gydytojas įspėjo, kad bet kokie vaistai ar net peršalimas gali sukelti kepenų cirozę. Kaip galima išeitis buvo pasiūlyti nauji brangūs bei nekompensuojami vaistai, kurių daugelis parsiveždavo iš užsienio. Palyginti su parduodamais Lietuvoje, jų kaina skyrėsi 15 kartų.

Vyras iš pradžių vylėsi, kad valstybė juos kompensuos. Tad neskubėjo jų pirkti. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijai vis atidėliojant planus dėl kompensacijos ir blogėjant sveikatai, pašnekovas nusprendė jų įsigyti už savo pinigus.

Iš dalies jam pasisekė, nes per tą laiką užsienyje parduodamų vaistų kaina gerokai sumažėjo – daugiau nei 10 tūkst. eurų.

Naujos kartos vaistus už tūkstantį eurų pagal Lietuvoje išrašytą gydytojo receptą iš Indijos jam parvežė nepažįstamas žmogus. Trys mėnesiai gydymo su minimaliais negalavimais ir vyras išgirdo ilgai lauktą žinią – sveikas.

Vietoj lauktuvių – vaistai

Naujos kartos antivirusiniai vaistai nuo hepatito C Lietuvą pasiekė prieš septynerius metus. Dabar valstybė gydymą jais kol kas kompensuoja tik turintiesiems pirmą hepatito C genotipą, kurio gydymas ne visada duodavo teigiamų rezultatų.

Sergantiesiems antruoju ar trečiuoju hepatito C genotipu, valstybė kompensuoja tik gydymą senaisiais vaistais. Jų kaina mėnesiui siekia kelis šimtus eurų, tačiau dažnas pacientas dėl stiprių šalutinių poveikių atsisako arba nutraukia ilgai trunkantį gydymą.

Dalis pacientų, kuriems nustatytas antras ar trečias genotipas, naujųjų vaistų įsigyja už savo pinigus, dažniausiai lietuvių pamėgtame Egipte ar Indijoje.

Šiose šalyse, kur sergamumas hepatitu C – gana didelis, naujos kartos vaistai kainuoja gerokai pigiau nei išsivysčiusiose šalyse. Tad kai kurie lietuviai, grįžtantys namo iš minėtųjų šalių, kartu su lauktuvėmis veža ir kieno nors užsakytų šių vaistų.

Kaina sparčiai krinta

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Diagnostikos skyriaus vedėjas gastroenterologas Giedrius Šimulionis iš savo pacientų girdėjo apie svetur įsigyjamus vaistus.