Valstybės parama: neįgaliesiems ar verslininkams?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Medicina tampa verslu. Apmaudu, kad iš jo kuo didesnės naudos sau stengiasi išpešti net ir neįgaliesiems skirtų ortopedijos priemonių, kurias finansuoja valstybė, gamintojai.

Kovoti yra dėl ko

"Tai dokumentas, turintis korupcijos ir kartelinio susitarimo požymių", – tvirtai rėžė bendrovės "Pirmas žingsnis" direktorius Algimantas Astrauskas.

Taip įmonės, jau 30 metų gaminančios ortopedijos techniką ir priemones, įkūrėjas įvardijo Ortopedijos techninių priemonių rinkos dalyvių etikos ir elgesio kodeksą, kuriam nepritaria ir po juo nepasirašo. Šis dokumentas sukėlė nemažai aistrų ir apnuogino problemas, su kuriomis susiduria ligoniai, neįgalieji ir jiems skirtų ortopedijos priemonių gamintojai. Pastarųjų mūsų šalyje – apstu. Žinant, kad viena įmonė per vieną mėnesį pagamina ir parduoda protezų, įtvarų ir kitų priemonių už kone trečdalį milijono eurų, galima daryti išvadą, kad verslo mašina sukasi visu tempu.

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ortopedijos priemonėms kompensuoti per metus skiriama apie 10 mln. eurų. Nemažai primoka ir patys ligoniai. Nepaisant, kad valstybė nėra dosni, įmonės steigiasi ir tarp jų plieskiasi vis įnirtingesnė kova. Juk finansavimas vis dėlto valstybinis, užsakovai – vargšai žmonės, netekę rankos, kojos ar net kelių galūnių, iškrypusiais sąnariais, suriesti ligų. Jiems reikia protezų, įtvarų, ortopedinės avalynės ar bent įdėklų į batus. O kur dar sportininkai, nėščiosios ir visi kiti, besinaudojantys traumų ir kitomis profilaktikos priemonėmis, ortopediniais čiužiniais ir pagalvėmis patogiam miegui bei kt.

Gražių norų deklaracija

Natūralu, kad ši niša perpildyta, o pastaruoju metu tiesiog sproginėja. Ar ne dėl to stambiausių gamintojų atstovai sugalvojo Ortopedijos techninių priemonių rinkos dalyvių etikos ir elgesio kodeksą?

"Norime veikti sąžiningai ir etiškai, siekiame bendradarbiauti su valstybės institucijomis, pacientų ir verslo asociacijomis, tinkamai informuoti pacientus apie mūsų paslaugas, gaminamas ir platinamas priemones ir užtikrinti aukščiausio lygio pacientų teisių apsaugą", – rašoma dokumento įžangoje.

Tai neabejotinai intriguoja: gamybininkai kupini gerų norų, dėl kurių įgyvendinimo turi susivieniję kovoti?

Kodeksą birželio pradžioje priėmė ir patvirtino Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacija. Jos vadovė Rūta Garšvienė, buvusi "Ortopedijos technikos" akcinės bendrovės generalinė direktorė, dabar įmonėje dirbanti gydytoja konsultante, paaiškino, kad asociacijos nariais gali būti ne tik ortopedijos priemones gaminančios įmonės, bet ir gydymo bei medicinos specialistus, ortopedijos technikus rengiančios įstaigos ir fiziniai asmenys.

"Esame ne įmonių, o paslaugų teikėjų asociacija. Jos steigėja – bendrovė "Ortopedijos technika". Prie mūsų prisijungė ir specialistų draugijų vadovai. Norime apimti plačiau, veiklą viešinti ir gerinti plačiąja prasme", – pakomentavo asociacijos vadovė R.Garšvienė.

Dabar siūloma kodeksą pasirašyti ortopedijos priemones gaminančioms įmonėms. Kas nepasirašo, tas, vadinasi, dirba neskaidriai. Tai argumentas, pateikiamas medicinos įstaigoms, kurios savo pacientams rekomenduoja ortopedijos priemones ir siunčia juos pas gamintojus.

Teiginiai – dviprasmiški

"Aš savo darbe vadovaujuosi Lietuvos įstatymais ir ministro įsakymais. Man jokių kodeksų nereikia. Kaip galima teigti, kad kelių žmonių pasirašytas popierėlis būtų viršesnis už Lietuvos įstatymus? Nebent su galva būtų negerai", – piktinasi bendrovės "Pirmas žingsnis" vadovas A.Astrauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Dzieve dzieve

Dzieve dzieve portretas
Kokiu Jūs ten mažvaikiai. Vieni sukūrė asociaciją, kiti parašė deklaracijų poezijos popieruką, treti į jį per karštai reaguoja. Ko čia rimtai žiūrit į visokias asociacijas, jos yra tik žaisliukas neturintis jokios juridinės galios.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių