Valstybės kontrolės auditas: žmonės ir toliau žudysis

Pinigai tik Vilniui

Nors ranką žmonės prieš save kelia visoje šalyje, savižudybių prevencijai skirtais pinigais kol kas labiausiai pamalonintas Vilnius. Sostinė gaus 316 tūkst. eurų. Už didžiąją dalį lėšų 215 tūkst. eurų bus rengiami mokymai mieste dirbantiems bendrosios praktikos gydytojams, policijos pareigūnams, ugniagesiams gelbėtojams, mokytojams, vaiko gerovės komisijos nariams, socialiniams darbuotojams, dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis.

Pasak Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus Jono Bartlingo, kol kas tokia programa taikoma tik sostinėje. „Mokymai šią savaitę buvo patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, nors, girdėjau, vyksta svarstymai, kaip perkelti šią praktiką respublikiniu mastu“, – sako jis.

Neveiksminga programa

Sveikatos apsaugos ministerija buvo paruošusi 2016–2020 metų savižudybių prevencijos programą, tačiau atlikus auditą paaiškėjo, jog ji neveiksminga. Tai patvirtino ir Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas.

„Visų pirma toje programoje nėra nustatyta siektinų reikšmių arba vertinimo kriterijų, pagal kuriuos būtų galima realiai matyti, ar tos priemonės bus tinkamai įgyvendintos, ar bus koks nors jų poveikis. Taip pat pasigedome galimybės vertinti, kokia apimtimi bus įgyvendintos kai kurios suplanuotos priemonės.

Pavyzdžiui, ten įvardijami seniūnijų darbuotojų bei pirminės prevencijos grandies specialistų mokymai pilotinėse vietovėse. Neaišku, nei kiek specialistų planuojama mokyti, nei kokios tos pilotinės vietovės“, – sako auditorius. – Programos įgyvendinimo laikotarpis yra ketveri metai. Mes pasigedome fiksuotos tarpinių rezultatų peržiūros. Sakykim, po dvejų, ar po dvejų su puse metų. Kad visgi būtų numatytas peržiūrėjimas, kaipgi vyksta tos priemonės, ar viskas teisinga linkme eina, ar yra koks nors efektas. Kitaip neįmanoma laiku sureaguoti į klaidas ir jas taisyti.“

Daug klaustukų

Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktoriui nerimą itin kelia ir tai, jog yra visiškai neaiški situacija su programai skirtomis lėšomis. „Pastebėjome, jog nesuplanuoti savižudybių prevencijos priemonėms įgyvendinti finansiniai resursai. Buvo numatyta vykdyti priemones gavus finansavimą iš Europos Sąjungos (ES) lėšų. Bet vėlgi tas prisirišimas prie ES lėšų buvo viena priežasčių, kodėl nebuvo įgyvendintos 2014–2016 metų priemonės. Vienintelė reali – įsteigtas savižudybių prevencijos biuras“, – dėsto L. Čiakas.

Atliekant auditą, aiškėjo, kad ši savižudybių prevencijos programa nors ir buvo sukurta, tačiau niekam per daug nerūpėjo jos veiksmingumas.

„Nebuvo aiškiai pasiskirstyta atsakomybėmis. Pavyzdžiui, prie tam tikrų priemonių numatyta keletas vykdytojų, o ką konkrečiai kurie daro, kokius darbus, kas konkrečiai atlieka – neaišku.

Apskritai situacija dėl savižudybių prevencijos yra sudėtinga todėl, kad nėra strategijos, vieno kompleksinio dokumento, kuris jungtų visus būtinus įvairių šalies institucijų veiksmus. Net nepasirūpinta išskirti vienos institucijos, kuri būtų pakankamo lygmens, galinti šiuos procesus koordinuoti. Dabar veikiančio savižudybių prevencijos biuro įgaliojimai yra objektyviai per maži“, – įsitikinęs auditorius.

Komentaras

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga:

– Sudaryta darbo grupė parengė įsakymo projektą, reglamentuojantį pagalbos teikimą nusižudyti bandžiusiam asmeniui. Projekte numatyta, kad tokiam asmeniui bus privalomai suteikiama psichologinė pagalba, o išrašius asmenį iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos bus užtikrinamas informacijos dėl tolesnės psichologinės pagalbos teikimo perdavimas psichikos sveikatos centrui.

Tikimasi, kad sustiprinti Valstybinio psichikos sveikatos centro skyriaus Savižudybių prevencijos biuro administraciniai gebėjimai leis efektyviau įgyvendinti šiam skyriui priskirtas veiklas, o atnaujintos vyriausybinės Sveikatos reikalų komisijos vienu iš prioritetų taps psichikos sveikata. Tarpžinybinis komisijos veiklos pobūdis leidžia į sveikatinimo veiklą įtraukti visų sektorių atstovus, kurie dar kartą turi išgirsti ir suprasti, kad nebus stiprios ekonomikos be sveikos visuomenės, o sveikatos sistema, net ir teikdama aukščiausio lygio paslaugas, neišspręs socialinių ekonominių problemų, kurios ženklia dalimi apsprendžia visuomenės psichikos sveikatą.

Sveikatos apsaugos ministerija vien psichikos sveikatos gerinimui numato skirti per 12 milijonų eurų iš ES struktūrinės paramos. Taip pat savižudybių ir alkoholio vartojimo prevencijai bus skiriama 1,3 mln. eurų iš Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.