Vaistų gamintojų asociacija apie kompensuojamus vaistus: svarbu surasti balansą

„Kompensuojamiems vaistams skiriamos sumos skamba labai solidžiai, tačiau didžiausius klausimus kelia labai „savotiška“ koreliacija su pacientų, kurie vartojo patentinius vaistus, skaičiumi. Patentinius vaistus, kuriems skiriama 59,1 proc. biudžeto, vartojo tik 8,44 proc. pacientų. Žinoma, patentiniams vaistams būtina skirti lėšų, tačiau svarbu atrasti balansą ir objektyviai įvertinti, kiek ir kokių vaistų konkrečiai reikia“, – pabrėžė Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) direktorius Albertas Bertulis.

Teigiama, kad efektyviausias būdas sumažinti PSDF išlaidas – remtis pasauline praktika ir išlaidas vaistų kompensavimui skirstyti pagal ekonominio efektyvumo kriterijus, t.y. rinktis saugius, efektyvius ir pacientams tinkamus, tačiau pigesnius vaistus. Pasirenkant vaistų kompensavimo mechanizmą bei užtikrinant reikiamo gydymo prieinamumą, reikėtų vadovautis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų parengtoje ataskaitoje įvardintais siūlymais.

Formuojant vaistų kainų politiką, turėtų būti vertinami ekonominio efektyvumo kriterijai bei atsižvelgiama į jų realiai suteikiamą naudą lyginant su brangesnėmis alternatyvomis. Siekiant geriausių rezultatų, būtina ne tik skatinti patentinių vaistų prieinamumą, bet ir ieškoti balanso tarp vaistams skiriamų išlaidų bei pacientams suteikiamos naudos. Tokiu būdu būtų taupomos ne tik pacientų, bet ir valstybės lėšos.

Renkantis patikrintus pigesnius vaistus, dažnu atveju galėtų žymiai sutaupyti ne tik pacientai, bet ir valstybė. Vien skaičiuojant vaistus širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti, už generinius vaistus pacientai galėtų sumokėti tris kartus mažiau ir vietoje 33,6 mln. eurų, tam išleisti apie 10 mln. eurų, skelbia VGA.

Praktika, kai vaistai skiriami ir į kompensavimo sistemą įtraukiami ne pagal tai, kuriai kategorijai jie priklauso, bet kokį efektyvumą turi gydymas, vyrauja ir turtingose ES šalyse. Pavyzdžiui, Austrijoje per dešimtmetį – nuo 2000 iki 2010 m. – generinių vaistų paplitimas išaugo dvigubai: nuo 11 proc. iki 23 proc. Panaši tendencija stebima ir kitose šalyse, kurios pirmenybę teikia pacientų sveikatai bei ieško strateginių sprendimų, skirtų sumažinti vaistų kainas bei didinti jų prieinamumą.