Vaistas nuo streso – rykštė per nugarą

Ką jaučia žmogus, plakamas rykštėmis? Pirmą kartą išvydusieji tokį reginį nustėrsta: kaip gali neskaudėti? Kartą patyrusieji tokią "egzekuciją" dėkingi šypsosi ir sako, kad tai jiems buvo labai malonu.

Šluotelės primena kardus

Teigiama, kad žmogaus kūno plakimas surištais smulkiais stiebais yra vienas archajiškiausių masažų, kokius kada nors darė žmonija. Tiesa, šiandieniams lietuviams tai – naujovė, atkeliavusi į mūsų šalį prieš kelerius metus.

Šio neįprasto masažo subtilybių bene pirmieji Lietuvoje pramoko pirties entuziastai. Vienas jų – Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse veikiančios Dvaro pirties pirtininkas Mindaugas Dukynas. Jo žiniomis, šis neįprastas masažavimo būdas kildinamas iš Japonijos samurajų kultūros.

Pasakojama, kad, pasibaigus ilgai trukusioms kovoms, japonų kariai nenustygdavo  vietoje, nes buvo įpratę kariauti, o gyventi reikėjo taikiai. Savotiški kardų pakaitalai iš surištų bambukų stiebų jiems atstojo tikrus ginklus, priminė kovas. Šią masažo atsiradimo versiją tarsi patvirtina kai kurių masažo ir kovų su kardais judesių panašumas. Pavyzdžiui, prieš pradedant masažą, surištos šluotelės ištiestose rankose kelias sekundes palaikomos virš masažuojamo žmogaus jo neliečiant.

Vietoj bambukų – vytelės

Kai kas šitokį masažą ir vadina samurajų masažu. Kita vertus, yra žinių, kad panašias priemones masažui naudojo ir Afrikos bei Pietų Amerikos senosios tautos. Šiandieniai masažo specialistai vartoja poveikį nusakantį pavadinimą – vibroakustinis masažas.

Dvaro pirties entuziastai šį malonų užsiėmimą praminė tiesiog vytelių masažu,  naudoja ne bambukinius, o kultūrintų žilvičių stiebus.

"Galbūt bambukai elastingesni, turi kitokių savybių. Lietuviams, manome, artimesnės žilvičių vytelės", – paaiškino M.Dukynas.

Darbo įrankius jis gaminasi pats, įsigijęs tokių pat vytelių, kokios naudojamos pintinėms pinti. Tiesa, šluotelėms tinka tik tam tikro storio vytelės, jų ilgis suvienodinamas. Kad neišsisklaidytų ir būtų patogu laikyti, vytelės glaudžiai surišamos viename gale, kitame lieka palaidos. Būtent palaiduoju galu ir yra mušama, glostoma, šukuojama, badoma.

Į Lietuvą šis masažavimo būdas, M.Dukyno teigimu, atsikraustė per Rusiją.

"Rusai yra dideli pirties vertintojai ir priima viską, kas gera yra atrasta. Rusijos pirties akademijose žinių apie vytelių masažą sėmėsi ir kai kurie Lietuvos pirtininkai. Žinių jie parsivežė ir iš kolegų latvių, kurie taip pat imlūs naujovėms", – pasakojo pašnekovas.

Atstoja rytinę mankštą

Vytelių masažą nebūtinai reikia atlikti pirtyje, tačiau svarbu, kad masažuojamo žmogaus kūnas būtų kiek įšilęs. Įšilti galima ir paprastoje vonioje.

Šis masažas nėra gydomasis, kad įveiktų kokias nors rimtas ligas, bet kartu jis negali ir pakenkti žmogui. Tačiau, perspėja pirtininkas, nereikia piktnaudžiauti, reikia daryti tik tai, kas žmogui malonu. Patariama vengti staigių ir netikėtų judesių bei prisilietimų.

Išmokti masažuoti vytelėmis gali kiekvienas, net ir neturintis medicininio išsilavinimo. Tai veikiau profilaktinė priemonė, aktyvinanti kraujotaką, raminanti, atpalaiduojanti raumenis, pašalinanti stresą ir, svarbiausia, suteikianti malonumo. Šį pojūtį teikia ne vien sąlytis su vytelėmis, bet ir jų skleidžiami garsai bei kvapai.

"Būti masažuojamam, žinoma, didžiausias malonumas – nemažai žmonių taip atsipalaiduoja, kad masažo pabaigoje glostomi švelniomis vytelėmis užmiega. Malonu bei naudinga ir masažuotojui", – tikino M.Dukynas.

Plakant vytelėmis nereikia stiprios jėgos, tačiau masažuojama be paliovos gana ilgai – 15–20 min. Tai puiki fizinė mankšta.

"Vytelių masažą galima drąsiai atlikti ir namuose. Pažįstu sutuoktinius, kurie kiekvieną rytą vienas kitam atlieka šį vibroakustinį masažą vietoj mankštos", – sufleravo pašnekovas.

Galima išgirsti lietų

Masažuojant yra laikomasi net tik tam tikros veiksmų eigos, bet ir ritmo. Mušimo dažnumas lyginamas su lietaus ritmu. Juk iš pradžių nukrenta vienas kitas lašas, po to jie krinta vis greičiau ir prasideda liūtis, galiausiai aprimsta, kapsi po lašą ir nustoja.

Taip ir su vytelėmis. Greitis ir jėga didėja, pasiekus tam tikrą tašką vėl pradeda lėtėti. Sulėtėjimo momentas ypač ramina žmogų. Galiausiai visiškai atpalaiduoja glostymas  tomis pačiomis vytelėmis.

"Kartais pradedantieji masažuotojai, bijodami, kad žmogui gali skaudėti, plaka per silpnai. Per minkštesnes kūno vietas galima mušti stipriau. Ir atvirkščiai, tose vietose, kur paviršiuje yra kaulai, pavyzdžiui, per kelius, alkūnes, blauzdas, derėtų mušti labai lengvai", – pamokė pirtininkas.

Vytelėmis masažuoti save beveik neįmanoma. Nors tam tikros kūno vietos gali būti pasiekiamos, tačiau labai svarbu, kad masažuojamas žmogus visiškai atsipalaiduotų, todėl masažą turi atlikti kitas.

"Pirtyje tikima, kad labai svarbu ne tik technika, bet ir žmogaus skleidžiama energija, jausmai tam, kurį masažuoji, nusiteikimas, meilė pačiam procesui. Tik tokiu atveju masažas gali būti geras, kokybiškas", – šypsojosi M.Dukynas.

Vytelių masažas – vienas iš daugybės

Masažas – tai diferencijuoto mechaninio poveikio žmogaus organizmui metodas, kurį atlikdamas masažuotojas tiesiogiai arba specialiais prietaisais atlieka tarpusavyje suderintus veiksmus. Šiandien egzistuoja daugybė masažavimo metodų. Juos galima klasifikuoti pagal tikslus: gydomasis, sveikatą gerinantis, sportinis, kosmetinis. Dažnai masažas atliekamas tik rankomis, tačiau naudojama ir įvairių priemonių: specialūs  įrankiai, akmenys, taurės, pirštinės, muilas, aliejai ir kt.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių