Vaistai degalinėse – žingsnis pirmyn ar atgal?

Galbūt jau labai greitai užsukę į degalinę galėsime ne tik įsipilti degalų, suvalgyti sumuštinį ar išgerti kavos, bet ir nusipirkti vaistų. Pavasario sesijos metu ketinama pakeisti Farmacijos įstatymą, kuris leistų vaistais prekiauti ne tik vaistinėse, bet ir kitose prekybos vietose.

Įstatymo pataisos dar tik ruošiamos, bet jau prieš porą savaičių degalinėse startavo prekyba tam tikrais vaistinėmis priemonėmis. Ir tai spėjo sukelti tikrą diskusijų audrą. Nors vaistininkus ši reforma baugina, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ramina, jog degalinėse bus parduodami tik būtiniausi nereceptiniai vaistai.

„Mes kalbame ne apie kokius receptinius vaistus ar antibiotikus. Siekiame, kad būtų pardavinėjama tik nedidelė grupė vaistų, kuriems nereikalingas gydytojo receptas. Ne pardavinėjimo vieta lemia, kad žmogus apsisprendžia ką nors nusipirkti ar juo labiau – panaudoti blogam tikslui. Net ir parduodant medikamentus vaistinėje, žmogus gali apeiti kelias vaistines ir nusipirkti mirtiną kokių nors vaistinių dozę“, – mano ministras A. Veryga.

Visgi toli gražu ne visi yra patenkinti tokia reforma. Skirtingų institucijų atstovai dalinasi savo įžvalgomis apie naująjį vaistinių preparatų pardavimų modulį.

Degalinių tinklą „Statoil“ valdančios bendrovės „Circle K Lietuva“ kategorijų vadovas Jaroslavas Snarskis:

Padedame klientams sutaupyti

Asortimentas suformuotas taip, kad žmonės galėtų numalšinti pirmuosius peršalimo simptomus, pagelbėti virškinimui, išgerti vitaminų, dezinfekuoti rankas.

– Mūsų klientai greitai pastebėjo specialius stovus su nereceptinėmis vaistinėmis prekėmis ir pasinaudoja galimybe sutaupyti laiko, kurio reikėtų specialiai važiuojant į prekybos centrą ar vaistinę. Asortimentas suformuotas taip, kad žmonės galėtų numalšinti pirmuosius peršalimo simptomus, pagelbėti virškinimui, išgerti vitaminų, dezinfekuoti rankas.

Tarsi nedideli nepatogumai, tačiau įsitikiname, kad jų sprendimui skyrę didesnį dėmesį, padedame klientams sutaupyti tiek laiko, tiek apčiuopiamų finansinių kaštų. Juolab, kad ilgesnės kelionės metu ne visuomet pažįstamos aplinkinės vietovės ir žinoma, kur yra artimiausias prekybos centras ar vaistinė. Be to, degalinės privalumas yra, kad ji dirba visą parą. Neseniai „Statoil“ degalinėse pasirodę kai kurie vaistiniai preparatai, jau maloniai stebina klientus.

Kaip pavyzdį būtų galima paminėti tuos vairuotojus, kurie bent kartą gyvenime yra vežę supimui jautrų keleivį ir žino, kokia komplikuota tokiu atveju tampa kelionė. Viena mūsų nereceptinių vaistinių prekių yra pykinimą mažinantis augalinis preparatas. Atrodytų logiška, kad jį įsigyti galima degalinėje, tačiau iki šiol to nebuvo ir vairuotojai maloniai nustemba, galėdami nusipirkti tokį preparatą tiesiog kelyje. Kita vertus, tradicinis klausimas, kurio sulaukiame, yra apie tai, ar greitai degalinėje bus galima įsigyti vaistų nuo skausmo, tačiau teisės aktai to kol kas neleidžia daryti.

Prieš

Kelerius metus „Eurovaistinės“ vaistinės vedėja dirbanti Rasa Keraitė:

Farmacijos žingsnis atgal

Jeigu žmogui leidžiama nusipirkti vaistų bet kur, be jokios konsultacijos, vadinasi, einam prie tokios sistemos, kai žmogus gali save ir apnuodyti.

– Medicininių preparatų pardavinėjimai degalinėse gali ne padėti, o smarkiai pakenkti žmonių sveikatai. Neigiamai žiūriu į tai, nes turiu daug svarbių argumentų. Pirmiausia, tai yra vaistai, o ne maisto prekė ar degalai. O tarp vaisto ir nuodo – labai mažas skirtumas, siaura riba. Ir jeigu žmogui leidžiama nusipirkti vaistų bet kur, be jokios konsultacijos, vadinasi, einam prie tokios sistemos, kai žmogus gali save ir apnuodyti. Nes visokių yra žmonių, kurie ne tik gydymo tikslais gali nusipirkti vaistų. Manau, kad tokiu leidimu gali pasinaudoti ta žmonių grupė, kurie vaistus vartos neracionaliai. Taip, mes palengvinam žmogui įsigijimo procesą, bet jeigu reikia vaistų, juk yra budinčios vaistinės.

Net ir maisto papildus pardavinėti yra blogai, nes per didelis jų vartojimas, gali sukelti neigiamą poveikį sveikatai. Papildai yra maisto papildymas, o ne jo pakaitalas. Labai svarbu, kad tokius preparatus rekomenduotų profesionalas.

Sveikatos apsaugos ministerijai priėmus tokį vaistų pardavimų modelį, farmacijos srityje žengiamas žingsnis atgal. Dabar kalbame apie farmacinę rūpybą, kad reikia žmones daugiau konsultuoti apie vaistų suderinamumą. O prekyba vaistais degalinėje – ėjimas priešinga linkme. Jau minėjau, kad yra budinčios vaistinės, jose bet kada gali įsigyti vaistų. Tad degalinėse jais prekiauti tikrai nėra prasmės.


Tarp kita ko

Farmacijos gamybos ir pardavimų verslas yra vienas didžiausių pasaulyje. Skaičiuojama, kad kasmet tokios įmonės uždirba milijardus eurų. Iki 2018 metų tikimasi, kad nereceptinių vaistų pardavimai perkops 1,2 trilijardo eurų. Tačiau ne visi preparatai pacientams yra įperkami, kai kurie gali kainuoti net ir šešiaženklę sumą. Tokius įspūdingus pinigus dažnai tenka mokėti už nereceptinius vaistus, kurie yra skirti gydyti itin retas ligas, pasireiškiančias vos keliems šimtams šalies ar net pasaulio pacientų.

Brangiausių pasaulio vaistų sąrašas

Glybera – brangiausiai parduodamas vaistas pasaulyje. Per metus šio preparato vartojimas kainuoja apie 1 mln. eurų. Jis skirtas suaugusiems, kuriems diagnozuotas lipoproteinlipazės nepakankamumas. Lipoproteinlipazės nepakankamumas yra reta liga, kuria pacientai serga dėl lipoproteinlipazės – fermento, kuris kontroliuoja riebalų skaidymą, – geno defekto. Šia liga sergantiems pacientams reikia laikytis griežtos neriebių maisto produktų dietos ir paprastai kartojasi pankreatito priepuoliai, t. y. sunki ir pavojų gyvybei kelianti komplikacija. Europoje šia liga serga tik apie tūkstantis gyventojų.

Soliris – per metus šio vaisto vartojimas pacientui gali kainuoti daugiau nei 400 tūkst. eurų. Jis skirtas gydyti paroksizminę naktinę hemoglobinuriją, kuria serga vos maždaug 8 tūkst. pasaulio gyventojų. Tai reta įgyta lėtinė liga, kuriai būdinga hemolizė, polinkis trombozėms ir kraujodaros nepakankamumas. Ligos priežastis yra kaulų čiulpuose esančių kamieninių ląstelių defektas.

Elaprase – per metus vaisto vartojimas gali kainuoti apie 370 tūkst. eurų. Jis skirtas Hunterio sindromu sergantiems pacientams gydyti. Hunterio sindromu sergančio paciento organizmas negamina fermento iduronato-2-sulfatazės. Šis fermentas organizmui reikalingas glikozaminoglikanams (GAG) skaidyti. Kadangi Hunterio sindromu sergančio paciento organizmas šių medžiagų neskaido, GAG pamažu kaupiasi daugelyje organų ir jiems kenkia. Tai sukelia įvairių simptomų, ypač kvėpavimo ir vaikščiojimo sutrikimų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Juozas

Juozas portretas
Pernelyg didelis vartojimas kenkia. Lyg tai kas nors kontroliuoja kiek aš perku nereceptinių vaistų vaistinėse. Nors toną ten pirk, vaistininkai nuo to bus ypač patenkinti.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vaistininkų darbą vertins slaptieji pirkėjai?
    Vaistininkų darbą vertins slaptieji pirkėjai?

    Parlamentarai nusiteikę įteisinti slaptus kontrolinius pirkimus vaistinėse. Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė atitinkamoms trijų įstatymų pataisoms. ...

    2
  • Kaip atpažinti migreną?
    Kaip atpažinti migreną?

    Vis tik suskaudus galvą, dažnas iš karto prilipina sau diagnozę – migrena. Tačiau galvos skausmo priežasčių gali būti įvairių, o migreną diagnozuoti yra itin sudėtinga, sako Kauno klinikų gydytojas neurologas prof. Kęstutis Petrikoni...

    1
  • Kodėl atšilus orams veidą nusėja šašai?
    Kodėl atšilus orams veidą nusėja šašai?

    Atšilus orams vaiko, o gal net ir jūsų pačių skruostai nušašo? Vasarinių oro sąlygų derinys, karštis ir drėgnas oras, ypač padidina riziką nemaloniai užkrečiamai ligai, vadinamai pūsline arba impetiga. Taip LRT TELEVIZI...

  • Kada pradėti maudynių sezoną?
    Kada pradėti maudynių sezoną?

    Maudynių sezono pradžia siejama su įvairiais prietarais: trimis griaustiniais, Sekminių švente ir panašiai. Sveikatos mokyklos direktorius dr. Zenonas Javtokas pataria, kada ir kaip saugiai maudytis. ...

  • Ar pigesniems nei 300 eurų vaistams bus taikoma lengvata?
    Ar pigesniems nei 300 eurų vaistams bus taikoma lengvata?

    Lengvatiniu 5 proc. pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) nuo 2018 metų siūloma apmokestinti pigesnius nei 300 eurų vaistus ir medicinos įrangą, išskyrus vaistus be recepto, kurių nekompensuoja valstybė. ...

  • Virdžinijoje gimęs šešetukas laikosi puikiai
    Virdžinijoje gimęs šešetukas laikosi puikiai

    Virdžinijos ligoninė, kurios darbuotojai padėjo sėkmingai gimti šešetukui, trečiadienį paskelbė, kad trys berniukai ir trys mergaitės laikosi puikiai. ...

    1
  • Tyrimas: du trečdaliai Lietuvos gyventojų sirgdami vartoja daugiau nei du vaistus
    Tyrimas: du trečdaliai Lietuvos gyventojų sirgdami vartoja daugiau nei du vaistus

    Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų susirgę vartoja daugiau nei du skirtingus vaistinius preparatus vienu metu ir tik kas dešimtas ligonis laikosi pagrindinių vaistų derinimo principų. Specialistai perspėja, kad nederančių vaistų sukeliama...

    1
  • Onkologinės ligos jaunėja: kalta ne vien genetika
    Onkologinės ligos jaunėja: kalta ne vien genetika

    Sveikatos statistika Lietuvoje jau kuris laikas rodo neraminančias tendencijas – onkologinės ligos jaunėja. Dėl gyvenimo būdo, žalingų įpročių ar darbo aplinkoje esančių rizikos veiksnių onkologinės ligos diagnozuojamos santykinai jaunesnie...

    4
  • Dėl ko karo gydytojui skauda širdį?
    Dėl ko karo gydytojui skauda širdį?

    Karo medicinos ekspertizės komisijos pirmininkas majoras Vilius Kočiubaitis pristato jau trečiąją savo knygą. Kas jis: karo gydytojas ar rašytojas? ...

    2
  • 10 metų po transplantacijos – 10 kilometrų bėgte
    10 metų po transplantacijos – 10 kilometrų bėgte

    Tradiciniame "Vilties bėgime", užvakar vykusiame Klaipėdoje, 10 km nubėgo Stasys Laniauskas, dešimt metų gyvenantis su transplantuotomis kepenimis. ...

Daugiau straipsnių