- Evelina Machova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sergančiųjų pirmo tipo diabetu vaikų tėvai, nors girdėjo nemažai pažadų, jog insulino pompos vaikams bus kompensuojamos, vėl gavo antausį. Jiems toliau teks vaikščioti ištiesta ranka ir prašyti paramos.
LSMU Endokrinologijos klinikos ir instituto vadovė, Vaikų endokrinologų asociacijos prezidentė prof. Rasa Verkauskienė sako, jog jai gėda dėl tokių valdininkų sprendimų. „Nemanau, kad esame tokia skurdi šalis, jog vaikams negalime nupirkti insulino pompų“, – sako prof. R. Verkauskienė.
Gąsdinančios tendencijos
Prof. R.Verkauskienė, kalbėdama apie vaikų diabetą, pabrėžia, kad sergamumas tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje auga. Maža to, daugėja ne tik antro, bet ir pirmo tipo diabeto atvejų. Taigi, tendencijos gąsdina. Juolab pastarųjų metų duomenis vertinant procentine išraiška sergamumas diabetu Lietuvoje auga labiausiai, palyginti su kitomis šalimis. Maža to, sergamumas didėja tarp vaikų 0–4 ir 5–9 metų amžiaus grupėse.
„Gydymo prasme tarp Europos šalių esame maždaug per vidurį. Tačiau vos keturiasdešimt procentų vaikų, sergančių pirmo tipo diabetu, turi insulino pompas. Jos mūsų šalyje, nepaisant sveikatos apsaugos ministrų premjero pažadų, nekompensuojamos. Turėjome viltį. Deja, spalio pabaigoje Kompensuojamųjų vaistų ir medicinos priemonių komisija nusprendė, jog insulino pompos vaikams ir kitąmet nebus kompensuojamos. Apmaudu ir gėda.
Pacientams galimybė įsigyti pompas ir toliau bus paremta tik labdaros būdu. Kad pacientai šias pompas gautų, ne vienerius metus rūpinasi Edita Mildažytė, už ką norėčiau nuoširdžiai padėkoti, bei JAV „Rotary“ klubas. Nemanau, kad esame tokia skurdi šalis, kuri negalėtų nupirkti sergantiems vaikams insulino pompų“, – sako prof. Rasa Verkauskienė.
Na, tikrai nesinori tikėti, kad pagal finansines galimybes esame žemiau „plintuso“. Juk iš valstybės biudžeto randame lėšų koplyčių statyboms ligoninėse, tarptautinėms konferencijoms remti, e.sveikatos sistemai tobulinti, kuriai jau išleidome apie 30 mln. eurų, bet ji vis neveikia.
Šios investicijos, tiksliau, jų grąža taip pat svarbi vienokiu ar kitokiu pavidalu. Tik kur tuomet prioritetai? Tarp Europos Sąjungos šalių insulino pompos vaikams nekompensuojamos tik trijose šalyse: Bulgarijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Ką gi, vėl gale, o juk taip norėtųsi nors kartą būti lyderiais.
Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 357 diabetu sergantys vaikai, kurie neturi insulino pompų. Jų kainos svyruoja nuo 1400–3000 eurų ir net daugiau.
1 procentas mažina komplikacijas
Galima sutikti, kad sveikatos politikai, priimdami sprendimus, negali visų lėšų skirti vienai ligai, kitas paliekant ant ledo. Svarbus, kaip dabar mėgstama sakyti, ir ekonominis efektyvumas. Tiesa, jis kartais kažkodėl prasilenkia su elementariausia matematika. Medikai ne vienerius metus akcentuoja, kad diabeto komplikacijos valstybei kainuoja velniškai brangiai – kelias dešimtis milijonų eurų. Kad jų būtų galima išvengti, svarbu ligą diagnozuoti anksti ir skirti efektyvų gydymą. Ligos kontrolei svarbus aspektas – glikemijos kontrolė.
„Į klausimą, ar verta vaikus gydyti insulino pompomis, atsakymas vienareikšmiškas – taip. Kaip rodo tyrimai, ilgiau sergantiems diabetu pacientams, gydomiems insulino pompomis, gliukuotas hemoglobinas yra ryškiai mažesnis, nei renkantis injekcijas.
Kitas labai svarbus momentas, kad geresnė glikemijos kontrolė pasiekiama mažesnių hipoglikemijų sąskaita. Ką tai reiškia? Mažesnę komplikacijų riziką ateityje. Tyrimų įrodyta, kad gliukuoto hemoglobino kiekį sumažinus vos vienu procentu, ženkliai sumažėja komplikacijų riziką“, - remdamasi moksliniais tyrimais sako prof. R.Verkauskienė.
Dar viena galimybė
Sveikatos politikai bei valdininkai – tie, kurie priima sprendimus, kam ir kiek skirti lėšų, – dažnai akcentuoja, jog insulino pompų kompensavimas būtų labai brangus. Tam reikėtų nemažai papildomų lėšų. Na, su tuo galima sutikti, bet čia ir vėl grįžtame prie prioritetų ir to, kaip efektyviai skirstome dabar turimas lėšas.
Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 357 diabetu sergantys vaikai, kurie neturi insulino pompų. Jų kainos svyruoja nuo 1400–3000 eurų ir net daugiau. Per 400 vaikų insulino pompas gavo labdaros būdu, kitų tėvai patys rinko lėšas savo darbovietėse, vaikų mokyklose. Kaip kartais sako medikai, ėjo ištiesta ranka prašydami paremti.
Tiesa, reikia paminėti, jog diabetu sergančių vaikų tėvai neprašo kompensuoti visą ir maksimalią insulino pompos kainą. Tik bazinę, tiksliau, tiek, kokia šiuo metu yra pigiausia rinkoje kainuojanti pompa – apie 1400 eurų. Tam prireiktų maždaug pusės milijono eurų. Tėvai sako, kad taip jie turėtų galimybes rinktis, kokios modernesnės ar paprastesnė pompos jie norėtų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...