Vaikai trūkumų neišauga, jie auga kartu

Užduotys būsimajam pirmokui

Vertinant vaiko sveikatą tikrinamas regėjimas, klausa, laikysena, dantų būklė.

Ne mažiau svarbu apsilankyti ir pas logopedą. Tik jis gali įvertinti vaiko tartį, kalbą – visus kalbėjimo gebėjimus. Nuo šių dalykų priklauso ne tik emocinė vaiko sveikata, bet ir tai, ar jis fiziškai gerai jausis naujoje mokyklos aplinkoje, ar įsilies į naujų draugų būrį, ar užteks gebėjimų mokytis skaityti ir rašyti.

Vaikas, kuris rengiasi pradėti lankyti mokyklą, turi žinoti ir mokėti kai kuriuos dalykus. Visų pirma, tai taisyklingas visų gimtosios kalbos garsų tarimas. Priešmokyklinio amžiaus vaikas turi mokėti atlikti trumpų žodžių garsinę analizę – gebėti juos visus žodyje išvardyti iš eilės, nustatyti garso vietą žodyje – pasakyti, garsas yra žodžio pradžioje, viduryje ar gale, nustatyti pirmą ir paskutinį žodžio garsą.

Vaikas turėtų mokėti žodį skirstyti į skiemenis, sugebėti palyginti žodžius pagal ilgumą – pasakyti, kad šitas žodis yra trumpas, o šitas – ilgas. Turi žinoti sąvokų "žodis", "sakinys" esmę, mokėti sudaryti naujus žodžius naudodamas priesagas, priešdėlius, teisingai vartoti prielinksnius.

Pradžia – nuo gimimo

Būsimo pirmoko žodynas jau turėtų būti artimas suaugusiojo žodynui. Vaikai vartoja vis daugiau ir įvairesnių žodžių. Labai sparčiai lavėja komunikacijos įgūdžiai – vaikas noriai atsako į klausimus, pasakoja, vartoja daug naujų žodžių. Vis sudėtingesnės darosi sakinių konstrukcijos.

Priešmokyklinukas turėtų žinoti apibendrinančius žodžius. Pavyzdžiui, kaip vadiname vienu žodžiu žvirblį, varną, balandį? Kaip apbendrintai vadiname suknelę, sijoną, kelnes?

Dėl įvairiausių priežasčių vaikai ne visada moka, žino, geba visa tai. Neretai prireikia logopedo pagalbos. Jis įvertins vaiką visapusiškai, nustatys problemos priežastį. Tai gali būti ankstyvoje vaikystėje persirgtos ligos, čiulpimo, rijimo sutrikimai kūdikystėje. O galbūt vėlavo fizinis vystymasis, ir vaikas vėliau nei bendraamžiai išmoko sėdėti, pradėjo ropoti, stovėti, vaikščioti. Logopedas pasidomės, gal vaikas dažnai perklausia ar tiesiog neatsako į jūsų klausimus.

Labai svarbu žinoti, kada vaikas pradėjo čiauškėti, tarti pirmuosius žodžius, formuluoti sakinius. Kuri vaiko ranka dominuojanti? Koks artimųjų požiūris į vaiko kalbos trūkumus?

Nelaukti, nes neišaugs

Tėveliai turėtų susirūpinti ir net sunerimti, jei jų būsimasis pirmokas praleidžia žodyje garsus, pavyzdžiui, taria "kyga" vietoj "knyga", vienus garsus keičia kitais, iš viso neištaria kurio nors garso ar jis įgauna nebūdingą skambėjimą, šnypštimą, minkštumą ir panašiai.

Blogai, jei vaikas nesudaro sakinio iš trijų keturių žodžių, nesugeba apibendrinti, kalbėdamas mikčioja.

Logopedas tikrina iš pažiūros su kalba nesusijusius dalykus: regos, klausos suvokimą, motoriką. Pavyzdžiui, išsiaiškina, ar vaikas skiria figūras pagal dydį, spalvą, išdėstymą lape, ar geba brėžti liniją, ar nustato garso kryptį, stiprumą, ar garsus diferencijuoja, skiria juos nuo skiemenų, žodžių sraute.  Bendroji, rankų, pirštų, artikuliacinio aparato motorika, kvėpavimas ir, žinoma, pati tartis, žodynas, garsinė analizė yra kriterijai, pagal kuriuos logopedai vertina vaiką.

Esant problemų, nereikėtų numoti ranka ir manyti, kad vaikas išaugs. Neteisūs tėvai, kurie lygina savo atžalas su kitais ir guodžiasi, kad jie kalba dar prasčiau arba sako: "Ir aš taip kalbėjau."

Visi žmonės nuo vaikystės yra skirtingi ir nevalia jų lyginti. Mes visi esame unikalūs, o ypač – vaikai. Suaugusiųjų pareiga yra užtikrinti jų saugumą, gerą fizinę ir emocinę būseną naujoje aplinkoje – mokykloje.