- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žmonės vis daugiau naršo miego sąskaita. Per penkerius metus vidutinė miego trukmė 25-44 metų amžiaus grupėse sutrumpėjo beveik valanda ir jau nesiekia septynių valandų ribos, rodo „Kantar“ tyrimas. Tokia miego trukmė drastiškai atsilieka nuo specialistų rekomenduojamos 8 val. normos. Pasak tyrėjų, daugiausia miego pasiglemžia išmanieji ekranai ir internetas. Tiesa, karantinas kiek palopė šią miego spragą.
Stinga valandos miego
Miego trukmė trumpėja ir paauglių bei jaunų suaugusiųjų kategorijoje – 16-24 metų gyventojai miega 40 min. trumpiau nei miegodavo jų bendraamžiai prieš 5 metus, 7 val. 14 min. Jiems iki rekomenduojamos šiai amžiaus kategorijai miego trukmės (8-9 val.) jau stinga bent valandos miego. Pagrindinė priežastis ta pati – naršoma miego sąskaita.
Z karta naršo daugiau nei miega
„Žiūrint į medijų dienotvarkę – grafike jau beveik nebeliko paros meto, kai auditorija būna nulinė: net ir po vidurnakčio, net ir po 3 val. nakties medijų naudojimo kreivė nenukrinta iki nulio. Visada lieka procentas ar keli prisijungusios auditorijos. Ypač ši tendencija ryški 16-34 metų amžiaus kategorijose. Regis, dalis Y ir Z kartos visada lieka budėti prie medijų, ypač interneto. Be to, Z kartos laikas medijoms jau viršija miegui skiriamą laiką“, – sako „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė Justina Dundulytė.
Karantinas palopė miego spragas
Kita vertus, pasak jos karantinas kiek palopė miego spragas. Kaip rodo „Kantar“ COVID-19 barometras, daugiau kaip trečdalis (36 proc.) šalies gyventojų karantino metu ėmė daugiau miegoti.
„Paklausti, kaip rūpinasi savo emocine sveikata karantino metu, daugiausia gyventojų atsakė būtent ėmę daugiau miegoti – nenuostabu, kad dalis žmonių papildomai atsiradusį laiką skyrė būtent miego stygiui kompensuoti, nes daugeliui trūko beveik valandos iki rekomenduojamos miego normos“, – sakė ekspertė,.
Ilgiau naktinėja prie ekranų
Pasak J. Dundulytės, „likti prisijungus“ labiausiai skatina socialiniai tinklai ir kita veikla, apimanti žaidimus, vaizdo įrašų žiūrėjimą bei muzikos klausymą internete. Per dvejus metus einančių miegoti iki vidurnakčio sumažėjo 7 proc. punktais. Po vidurnakčio prie ekranų naktinėja apie penktadalis Lietuvos.
„Labiausiai naktinėjama naršant išmaniuosiuose telefonuose ir leidžiant laiką socialiniuose tinkluose – jie, galima sakyti, tampa miego konkurentais“, – sakė J. Dundulytė.
Trečdaliu valandos per penkerius metus sutrumpėjo ir 45-54 metų amžiaus grupės miego laikas, jie dabar miega 7 val. Bendra gyventojų miego trukmė per penkmetį sumenko beveik pusvalandžiu – iki 7 val. 20 min.
Laikas prie ekranų veikia ir vaikų miegą
Mažėjančią dėl ekranų miego trukmę pastebi ir Vilniaus universiteto profesorė, psichologė dr. Roma Jusienė, kartu su komanda tyrusi ikimokyklinukų naudojimąsi ekranus turinčiais prietaisais ir pradinukų naudojimąsi internetu 1500 šeimų. Profesorė drauge su vaikų ligų gydytojais, neurologais, pastebi aiškias sąsajas tarp įrenginių vartojimo ir miego.
„Pastebėta, kad vaikai prie ekranų, ypač internete, praleidžiantys daugiau kaip dvi valandas per dieną, sunkiau užmiega, dažniau prabunda naktį, miega neramiai. Be to, matome ir aiškias sąsajas tarp laiko prie ekranų ir antsvorio bei elgesio problemų“, – sakė prof. R. Jusienė.
Pasak jos, mokyklose kalbantis su paaugliais, jie dažnai sakosi einą miegoti pirmą, antrą valandą nakties. „Toks laikas šokiruoja, natūralu, kad tiek miegant jiems nepavyksta susikaupti pamokose, vaikai būna irzlūs, neramūs, atsiranda poreikis greitam energijos šaltiniui – saldiems ar energiniams gėrimams, greitam kaloringam maistui. Visa tai galioja ir suaugusiems“, – akcentuoja profesorė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad duomenys rodo akivaizdų ryšį tarp išmaniųjų ekranų miegamajame ir miego. „Tie, kas atsakė turį miegamajame televizorių ar išmaniuosius ekranus, nurodė ir turį reikšmingai daugiau ne tik miego, bet ir kitų emocinių ar sveikatos problemų. Todėl viena iš svarbiausių rekomendacijų: eidami miegoti visus šiuos prietaisus, ypač prijungtus prie interneto, išjunkite ir laikykite toliau nuo miegamojo ir lovos“, – patarė dr. R. Jusienė.
Ilgiausiai miega senjorai
Vienintelė grupė, kuri nesikankina dėl trumpėjančio miego – tai vyresni kaip 55 metų žmonės, o gero miegojimo lyderiai yra 65 metų ir vyresni senjorai, miegantys vidutiniškai 8-9 val.
Per šešerius metus, kiek yra atliekamas „Media Day“ tyrimas, vidutinis šalies gyventojų internete praleidžiamas laikas padvigubėjo – nuo 1,5 val. 2012 m. iki beveik 3 val. 2019 m. Laikas socialiniuose tinkluose padidėjo beveik pustrečio karto – nuo 41 min. iki beveik 1,5 val.
„Kantar“ „Media Day“ tyrimas lygina 7-ių media kanalų (TV, radijas, spauda, interneto naujienų portalai, socialiniai tinklai, vaizdo turinys internete, kitos veiklos internete) vartojimą, remdamasis vienodais vertinimo rodikliais. Tyrimo tikslas – fiksuoti Lietuvos gyventojų medijų vartojimo ypatumus per parą. Jis suteikia galimybę įvertinti ne tik skirtingų media kanalų pasiekimą, laiką, praleistą su kiekvienu iš jų per parą, tačiau ir laiką, kuris buvo praleistas vienu metu naudojant kelis media kanalus. Tyrimas atliekamas nuo 2012 m. Pastarasis tyrimas atliktas 2019 m. vasario-balandžio mėn. Apklausti 1599 15-74 m. Lietuvos gyventojai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas5
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...