Tyrimas: dauguma apklaustųjų per šventes žadėjo nepersivalgyti

Vis tik atliktas tyrimas rodo, kad trys iš penkių lietuvių šventiniu laikotarpiu planuoja nepersivalgyti. Prekybininkai taip pat pastebi, kad lietuviai vis daugiau dėmesio skiria tam, kas atsiduria ant jų švenčių stalo. Savo ruožtu mitybos specialistai sako, kad saikas per šventes yra sveikintinas dalykas.

Beveik pusė (49 proc.) lietuvių, atlikto tyrimo duomenimis, šiemet ketina paragauti visų šventinio stalo skanėstų, bet nepersivalgyti, o 11 proc. tikina visuomet kontroliuojantys savo mitybą ir per šventes nedarantys tam išimčių. Tuo metu 39 proc. šalies gyventojų sako šventiniu laikotarpiu savęs nevaržysiantys bei valgysiantys, kiek ir ko norėsis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Beveik pusė lietuvių šiemet ketina paragauti visų šventinio stalo skanėstų, bet nepersivalgyti, o 11 proc. tikina visuomet kontroliuojantys savo mitybą ir per šventes nedarantys tam išimčių.

Mitybos poveikio sveikatai tyrėja ir knygos „Augaliniai receptai paprastai“ autorė Aida Matulevičiūtė sako, kad persivalgymas per šventes gali lemti prastesnę savijautą, sugadinti šventinę nuotaiką, sukelti skrandžio sutrikimus ar apsinuodijimus. Norint nepersivalgyti, tyrėjos teigimu, svarbiausia yra savikontrolė ir saikas.

„Lietuvoje yra gana įprasta per šventes prisėdus prie stalo nuolatos valgyti, užkandžiauti. Lėkštė tarsi negali nė trumpam būti palikta tuščia. Dėl to norintiems nepersivalgyti pagrindinis patarimas būtų nepamiršti, kad net ir esant prie vaišėmis nukrauto stalo nebūtina visą laiką valgyti. Visuomet galima tiesiog bendrauti, mėgautis šventine nuotaika nepaverčiant valgymo pagrindiniu užsiėmimu“, – pažymi A. Matulevičiūtė.

A. Matulevičiūtės teigimu, per šventinę vakarienę siekiantiems nepersivalgyti rekomenduotina užsibrėžti sau sočiai valgyti, pavyzdžiui, tik vieną kartą arba 2–3 kartus lengviau ir po mažiau. Anot specialistės, pasisotinus galima ir visai nurinkti lėkštes nuo stalo, o toliau saikingai mėgautis tik lengvesniais užkandžiais.

„Žmogaus savijautą per šventes gali lemti ne tik tai, kokiais kiekiais ir kaip dažnai maistas valgomas, bet ir tai, kaip jis paruoštas. Pavyzdžiui, patartina padažus, kurie paprastai būna riebūs, patiekti atskirai, o ne iš karto įmaišyti į patiekalus, pagaminti jų mažiau. Taip nebūtinai sveiko produkto bus suvartojama ne tiek daug. Be to, naudinga vengti riebaluose gruzdintų patiekalų“, – sako A. Matulevičiūtė.

Tuo metu prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė pastebi, kad lietuviai ruošdamiesi didžiosioms metų šventėms vis dažniau perka įvairesnių produktų, bet mažesniais kiekiais. Taip pat dažniau stengiamasi rinktis liesesnę mėsą, žuvį, daugiau daržovių ir įvairesnių pagardų, gurmaniškų užtepėlių bei sūrių.

„Galima numanyti, kad lietuviai šventinę vakarienę vis dažniau siekia paversti ragavimo, o ne prisivalgymo patirtimi. Šventės tampa proga nustebinti save ir artimuosius. Be abejo, produktai tradiciniams Kūčių ar Kalėdų patiekalams taip pat išlieka populiarūs, tačiau šalia jų gyventojai pasilieka vietos ir atradimams, o jų pasirinkimus vis dažniau lemia dėmesys tinkamai savo mitybai“, – pažymi B. Čaikauskaitė.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad saikingiausiai lietuviai per šventes šiemet sieks vartoti riebios mėsos patiekalus (38 proc.), saldumynus (34 proc.), miltinius patiekalus (21 proc.) ir pieno produktus (21 proc.). Labiausiai save riboti prie švenčių stalo linkę vyresni – 60–69 ir 70–74 metų amžiaus – gyventojai. Atitinkamai tik maždaug trečdalis ir penktadalis jų sako savęs per šventes visai nevaržysiantys. Tuo metu tą patį teigė daugiau nei pusė (55 proc.) 18–29 metų amžiaus asmenų – daugiausiai tarp visų amžiaus grupių.

Visuomenės nuomonės apklausą prekybos tinklo „Iki“ užsakymu šių metų lapkričio mėnesį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrimo metu apklausta 1000 visos Lietuvos gyventojų, kurių amžius nuo 18 iki 74 metų.