Tyrimas: apie 70 proc. vadovų sergančius darbuotojus ignoruoja, o 7 proc. net pagiria

  • Teksto dydis:

Nors Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai skelbia gripo epidemiją bei ragina protingai įvertinti pirmus susirgimo simptomus, kad nebūtų užkrečiami aplinkiniai, į darbą sirgdami eina 7 iš 10 lietuvių – tai atskleidė „USP Baltics“ užsakytas visuomenės nuomonės tyrimas.

Apklausos duomenimis, šiemet tokių žmonių buvo 4 proc. mažiau nei pernai, tačiau jų elgesio motyvai parodė problemas socialinėje, teisinėje ir darbo aplinkoje.

„Šiemet, kaip ir pernai, atlikome visuomenės tyrimą, kuris dar kartą parodė, kad mūsų vykdoma iniciatyva „Sergu atsakingai“ – aktuali ir būtina ne tik šviečiat visuomenę, bet ir atkreipiant institucijų dėmesį į Lietuvoje klestinčią darbo kultūrą. Darbe sėdintys sergantys kolegos ar sloguojantis vadovas vis dar yra kone gero tono ir sėkmingos karjeros ženklas, o kreipiantys dėmesį į pirmus peršalimo požymius ir sergantys namie tampa savotiškomis įmonės „baltomis varnomis“, – sako tyrimą inicijavusios „USP Baltics“ direktorė Jurgita Unčiurytė-Bakšienė.

Tyrimo duomenimis, 35 proc. ėjusiųjų į darbą su peršalimo simptomais teigė nesureikšminantys savo ligos simptomų, kitas trečdalis (28 proc.) teigė tai darantys dėl to, kad niekas kitas nenudirbs jų darbų, 15 proc. bijojo dėl nedarbingumo netekti dalies pajamų, 9 proc. teigė nemėgstantys lankytis gydymo įstaigose, 7 proc. jautėsi kalti prieš darbdavį, o 4 proc. darbdavys dėl ligos nesuteikė laisvadienio.

Į klausimą, kodėl pajutę peršalimo ar gripo simptomus, jie nusprendė likti gydytis namie, lygiai pusė respondentų atsakė namuose pasveikstantys greičiau, o trečdalis respondentų (32 proc.) teigė nenorintys užkrėsti kolegų. Paklausti, kaip gydosi, 41 proc. atsakė liekantys lovoje ir derinantys natūralias priemones – arbatą, medų, citrinas, imbierą – su peršalimo ligų simptomams malšinti skirtais medikamentais. 

„BERENT Research Baltic“ atliko tyrimą, kurio metu apklausė 500 aktyvių darbo rinkos dalyvių nuo 18 iki 65 m. amžiaus. Taip pat buvo apklausta 300 Lietuvoje veikiančių įmonių, kuriose dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų, direktorių, personalo ir kitų vadovų. Tyrimo duomenimis, pusė apklaustų gyventojų per pastaruosius tris mėnesius juto peršalimo simptomus ir didžioji jų dalis – 71 proc. – ėjo į darbą.

Tyrimo duomenimis, atėjus į darbą sergant, 24 proc. apklaustųjų sulaukė darbdavio kritikos, tuo tarpu susirgę ir likę gydytis namie 19 proc. apklaustųjų teigia sulaukę kolegų ir vadovų priekaištų. 69 proc. vadovų į sergantį darbuotoją visai nekreipė dėmesio, o 7 proc. darbdavių netgi pagyrė, kad jis sirgdamas atėjo į darbą.

„Vadovų susirūpinimas darbuotojų sveikata vis dar nepakankamas. 37 proc. jų teigė patiriantys nuostolių, kai darbuotojas serga. Vis dar naiviai tikima, kad sloga ar kosulys – nerimti simptomai, dėl kurių neverta skirti laisvos dienos gydymuisi ir taip nuo viruso nešiotojo apsaugoti kitus darbuotojus. 44 proc. darbuotojų ir 60 proc. vadovų teigė, kad sloga – nepakankama priežastis likti namuose, jog kosulys nevertas dėmesio manė 25 proc. darbuotojų ir 36 proc. darbdavių. Kai sloguojama, čiaudėjama ir kamuoja kosulys, nepakankama arba abejotina priežastis likti namie atrodo 43 proc. darbuotojų ir vadovų“, – sako „Sergu atsakingai“ iniciatorės „USP Baltics“ direktorė J. Unčiurytė-Bakšienė.

Kaip teigė apklausti darbuotojai, jiems sergant namuose, įmonės verčiasi su turimomis pajėgomis, perkeldamos (dažniausiai neatlygintinai) papildomą darbo krūvį sveikiesiems – taip atsakė 76 proc. respondentų. 8 proc. įmonių, sergant didelei daliai darbuotojų, sulėtina darbus, kol darbuotojas pasveiks, 8 proc. leidžia sergančiam dirbti iš namų, 3 proc. nuomojasi papildomų darbuotojų iš laikino įdarbinimo įmonių. Pasitaiko ir tokių atvejų (2 proc.), kai vadovas iškviečia į darbą sergančius „nepakeičiamus“ darbuotojus.


Šiame straipsnyje: sveikataSirgtidarbas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių