- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad lietuviams trūksta informacijos apie maisto papildus – su šiuo teiginiu sutiko net 38 proc. apklaustųjų. Tai patvirtina ir kiti apklausos rezultatai – net trečdalis lietuvių maisto papildų neskiria nuo maisto priedų. Tačiau beveik pusė lietuvių organizmą trūkstamomis medžiagomis ar siekiant sustiprinti tam tikrų organų funkcijas jau įprato papildyti vartodami įvairius maisto papildus, tačiau tai daro nereguliariai.
Apie maisto papildus pakankamai žinių turi du trečdaliai lietuvių: 66 proc. jų sutiko, kad maisto papildus galima vartoti ir sergant, ir nesergant, tačiau 22 proc. su šiuo teiginiu nesutiko. Pusė respondentų (47 proc.) pritarė, kad vartojant maisto papildus mažiau sergama ir mažiau išleidžiama vaistams, trečdalis (35 proc) šiam teiginiui prieštaravo.
„Apklausos rezultatai parodė, kad trūkstant objektyvios informacijos apie maisto papildus visuomenėje įsitvirtina mitai – dalis lietuvių papildus tapatina su maisto priedais (35 proc.), kurie, skirtingai nei maisto papildai, į produktus dedami dėl technologinių tikslų, tuo tarpu maisto papildai yra koncentruotos biologiškai aktyvios medžiagos, skirtos papildyti kasdienį maisto racioną bei pastiprinti žmogaus organizmo fiziologines funkcijas. Vadovaudamiesi pasauline ir Europos Sąjungos šalių patirtimi, sieksime griauti šiuos mitus ir suteikti lietuviams išsamią informaciją apie maisto papildų racionalų vartojimą ir naudą”, - sakė Lietuvos maisto papildų gamintojų asociacijos direktorė Neringa Bulakienė.
Apklausa taip pat parodė, kad per pastaruosius 12 mėn. maisto papildus bent kartą vartojo 44 proc. lietuvių. Tačiau reguliariai mitybos spragas papildančių maisto papildais lietuvių yra gerokai mažiau. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko teigimu, reguliarus maisto papildų Lietuvoje vartojimas yra apie 10 kartų mažesnis nei Vakarų Europos šalyse.
„2013 m. atlikome Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimą, kuris parodė, kad tik 6 proc. lietuvių reguliai vartoja maisto papildus, kai tuo tarpu Vakarų Europoje šis skaičius siekia 60 proc., JAV – 80 proc. Tikėtina, kad tokį skirtumą lemia mūsų tautiečių nepakankamas suvokimas apie maisto papildus ir jų funkcijas. Mitybos gerinimas vyksta labai lėtai, todėl maisto papildai yra natūrali alternatyva organizmui gauti trūkstamų medžiagų, o kai kurių jų reikia kasdien, pavyzdžiui, vitamino D arba omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių”, - teigė prof. R. Stukas.
Pasak Maisto papildų gamintojų asociacijos vadovės, lietuvių dėmesys mitybai ir maistinėms medžiagoms auga. „Jaučiame, kad vis daugiau žmonių ieško galimybių koreguoti savo mitybos įpročius, domisi kaip papildyti mitybą trūkstamomis medžiagomis ar ją praturtinti, siekiant sustiprinti tam tikras organizmo funkcijas”, - teigė N. Bulakienė.
Lietuviai savo sveikatos būklę vertina gana palankiai, rodo apklausos duomenys: savo sveikatą kaip labai gerą arba greičiau gerą apibūdino pusė apklaustųjų (53 proc.), atsakymą „nei gera, nei bloga“ pasirinko 34 proc. apklaustųjų, bloga arba labai bloga sveikata skundėsi 12 proc. respondentų. Pabrėžtina tai, kad savo būklę prasčiau vertino moterys – bloga sveikata skundėsi net dvigubai daugiau moterų (15 proc.) nei vyrų (7 proc.).
Apklausą Lietuvos maisto papildų gamintojų asociacijos užsakymu praėjusių metų pabaigoje atliko „Baltijos tyrimai“, jos metu apklausta 1012 Lietuvos gyventojų.
Lietuvos maisto papildų gamintojų asociacija vienija Lietuvos bei kitų Europos Sąjungos šalių narių maisto papildų, specialiosios paskirties maisto produktų gamintojus ir jų atstovus Lietuvoje. Vienas pagrindinių asociacijos tikslų – suteikti žmonėms daugiau žinių apie naudingas mitybines medžiagas ir jų fiziologinį poveikį, populiarinti sveiką gyvenimo būdą bei pilnavertę mitybą, skatinti racionalų maisto papildų vartojimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių5
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...