Vienas kraujo lašas gali parodyti ir pažeistą kraujagyslę

Vystosi daug metų

Kas antro Lietuvos gyventojo mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai.

Dažniausiai lietuvius pražudo insultas ir miokardo infarktas.

Gydytoja Dangira Babenskienė teigia, kad miokardo infarktas ištinka dėl įvairių rizikos faktorių visumos.

"Dažniausiai infarktas užklumpa netikėtai, tačiau iki ligos prieinama palaipsniui, kraujagyslėms, aprūpinančioms širdį krauju bei deguonimi, kemšantis aterosklerotinėmis plokštelėmis. Mes to nejaučiame", – aiškina gydytoja.

Dažniausiai infarktas užklumpa netikėtai, tačiau iki ligos prieinama palaipsniui, kraujagyslėms, aprūpinančioms širdį krauju bei deguonimi, kemšantis aterosklerotinėmis plokštelėmis. Mes to nejaučiame.

Dėl netinkamo širdies aprūpinimo gyvybiškai būtinomis medžiagomis negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo, ir tik jam plyšus – ištikus infarktui, sužinome, kad kraujagyslės buvo pažeistos daugelį metų.

"Žinoma, infarktas gali ištikti ir staiga, tačiau, kaip ir minėjau, dažniausiai – tai uždelsta tam tikrų sveikatos problemų komplikacija", – teigia gydytoja D.Babenskienė.

Suserga vis jaunesni

Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimus lemia įvairūs veiksniai. Vieni jų priklauso nuo mūsų, o kitų – natūralaus organizmo senėjimo, genetikos, nulemtų lyties – suvaldyti neįmanoma.

Įprasta manyti, kad infarktas yra senjorų liga, dažniausiai vyrų, sulaukusių 65 metų. Deja, vis dažniau širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos jauniems žmonėms. Tai lemia greitėjantis gyvenimo tempas, nuolat jaučiamas stresas.

"Kraujotakos ligos diagnozuojamos net trisdešimtmečiams, tačiau ne išimtis ir moterys po menopauzės, kurioms tuo metu infarkto rizika labai padidėja", – įspėja gydytoja D.Babenskienė.

Nemažai veiksnių, sukeliančių kraujotakos ligų riziką, priklauso nuo žmonių sąmoningumo. Profilaktiškai tikrinantis sveikatą bei pastebėjus pakitimus sunkių padarinių galima išvengti.

Cholesterolis yra dvejopas

Pirmas signalas, įspėjantis apie širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus – padidėjęs kraujospūdis. Kuo jis aukštesnis, tuo didesnė rizika susirgti, bet  neretai žmonės hipertenzijos taip pat nejaučia ir neįtaria.

Požymiai, signalizuojantys apie kraujotakos ligas, matomi,  atlikus kraujo tyrimus. Cholesterolis – iš keturių frakcijų susidedantis tyrimas, leidžiantis nustatyti ankstyvąsias kraujotakos sistemos ligas.

"Žmonės mano, kad pakanka nustatyti bendrą cholesterolio kiekį kraujyje, o kai jis neviršija normos, galvoja esą sveiki. Tačiau  būtina atlikti pilną lipidogramą, nes gana dažnai bendras cholesterolio kiekis atitinka rekomenduojamas normas, o trigliceridų ar vadinamojo blogojo cholesterolio koncentracija – padidėjusi", – gydytoja D.Babenskienė aiškina, kad būtent dėl padidėjusios mažo tankio cholesterolio koncentracijos formuojasi aterosklerotinės plokštelės, užkemšančios itin svarbias kraujagysles.

Tinkamai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, padeda inovatyvus, didelio jautrumo C-reaktyviojo baltymo tyrimas (djCRB). Šis itin jautrus rodiklis aptinka uždegimo židinį, kuris gali būti aterosklerozės pažeistoje kraujagyslėje. Tačiau vien iš šio tyrimo išvadų daryti nevalia.

"Jei kraujo tyrimo metu nustatomas padidėjęs djCRB, paciento būklę turėtų įvertinti gydytojas ir įsitikinti, kad uždegimas nesivysto kitame organe, ar nėra nediagnozuotos infekcijos", – perspėja gydytoja D.Babenskienė.

Beje, yra ir dar viena širdies ir kraujagyslių ligų priežastis. Jos net 60 proc. dažniau diagnozuojamos sergantiesiems cukriniu diabetu, todėl šiems ligoniams reikia būti itin budriems.

Kodėl ne visiems?

Gerai organizmo būklei bei širdies veiklai palaikyti būtini tam tikri mikroelementai.

Kalis ir magnis – puikūs geros sveikatos palydovai, gerinantys širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, papildantys vienas kitą, nes kaliui įsisavinti būtinas magnis. Gana dažnai sumažėjus kalio atsargoms, sutrinka ir magnio įsisavinimas – dėl per mažo šių mikroelementų kiekio silpsta širdies raumuo, sutrinka kraujospūdis, širdies ritmas, jaučiami širdies ploto skausmai.

Valstybės finansuojamomis profilaktikos programomis siekiama sumažinti miokardo infarkto ir insulto atsiradimo riziką.

"Itin džiugu, kad visuomenė tampa sąmoningesnė sveikatos klausimais ir valstybė finansuoja tam tikras tyrimų programas. Tačiau liūdina tai, kad širdies ir kraujagyslių prevencijos programa orientuota į tam tikrą amžiaus grupę, skiriama vyresniems pacientams – 50–65 m. moterims, 40–55 m. vyrams. Kaip jau minėjau, širdies ligos užklumpa vis jaunesnius žmones, tad profilaktiškai tikrintis privalu ir jaunimui, kuriam ši programa nefinansuojama", – apgailestauja gydytoja D.Babenskienė.