- Juta Liutkevičiūtė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išmaniuosiuose telefonuose esančios sporto programėlės skatina judėti ir tinkamai koreguoja treniruočių krūvius, bet tikro trenerio jos niekada neatstos. Taip LRT RADIJUI sako sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus. Anot jo, jei žmogus negeba sportuoti be išmaniojo telefono ar laikrodžio, tai jau priklausomybė: „Kartais reikia pasportuoti ir be išmaniųjų įrenginių – taip pabūti su savimi, įsiklausyti į savo kūną.“
– Kaip vertinate išmaniųjų technologijų ir sporto įpročių santykį?
– Turimos technologijos negarantuoja, kad žmogus bus fiziškai aktyvus ar jam pavyks pasiekti kažkokių rezultatų sporte. Bet dažnai jos papildomai motyvuoja užsiimti fizine veikla, pamatyti esamą situaciją, stebėti pokyčius. Pačios naujausios technologijos, kurios Lietuvoje dar nėra labai populiarios, net gali nustatyti širdies ritmo sutrikimus krūvio metu. Jų reikšmė, kalbant apie sveikatą, labai svarbi.
Žmogus, sportuojantis nuolatos, gali tinkamai reguliuoti savo krūvį. Tačiau žmonėms, kurie tik pradeda sportuoti ar daro tai po pertraukos, širdies ritmo monitorius gali padėti geriau suvokti fizinio krūvio intensyvumą. Subjektyviai, žmogus gali jaustis labai gerai, bet objektyviais duomenimis, jei jo pulsas siekia 180 tvinksnių per minutę, nėra gerai.
Kartais reikia pasportuoti ir be išmaniųjų įrenginių – taip pabūti su savimi, įsiklausyti į savo kūną.
– Dalis žmonių neina į sporto klubą, treniruojasi be profesionalų pagalbos. Tačiau, net įsigiję išmanų prietaisą, jie ne visada žino, ką reiškia visi tie skaičiukai.
– Dabar technologijos kuriamos taip, kad būtų kuo paprastesnės, aiškesnės. Visi įrenginiai turi aprašus, daug informacijos galima rasti internete. Kartais matau, kad žmonės atsineša tokių prietaisų, kurie dar tik būna pasirodę pasaulinėse parodose. Siekiant skatinti pardavimus, kai kurie prietaisai pasižymi ne visai būtinomis ir tiksliomis funkcijomis.
– Ar naudojimasis technologijomis sportuojant nedaro žalos? Juk tai dažnai verčia vaikytis itin aukštų rezultatų.
– Jokia programėlė niekada neatstos trenerio ar gydytojo, jei prireiks patarimo. Tačiau žmonės gali jomis naudotis, nes tai skatina sportuoti. Kai kurios programėlės išties gražiai koreguoja treniruočių krūvius. Jei į programėlę įvestas miego sekimas, ji mato, kai žmogus pervargęs, kai jo miego kokybė prastesnė. Tuomet kitą dieną rekomenduojama rinktis lengvesnę treniruotę.
– Ką manote apie žmones, kurie neturi noro eiti į treniruotę, jei jų išmanusis telefonas ar laikrodis išsikrovę ir nebegalima sekti eigos?
– Tai jau priklausomybės forma. Mūsų neturi valdyti kraštutinumai. Man laikrodis reikalingas tik tam, kad matyčiau treniruotės trukmę. Kartais reikia pasportuoti ir be išmaniųjų įrenginių – taip pabūti su savimi, įsiklausyti į savo kūną, pagal jį pareguliuoti intensyvumą. Technologijos turi pliusų, bet kartais patarčiau pasportuoti be jų, be ausinių.
Beveik visi telefonai dabar turi aktyvumo seklį. Tačiau kartais aš visą dieną judu, o telefonas guli ant stalo. Tuomet jis ir rodo, kad aš buvau fiziškai pasyvus. Tokiu atveju geriau naudoti apyrankę ar išmanųjį laikrodį. Dabar yra galimybė sujungti telefono programėlę ir laikrodį.
– Sakote, kad įrenginiai gali nefiksuoti judėjimo, jeigu jie tiesiog guli ant stalo. Kalbant apie kasdienį fizinį krūvį, kokį žingsnių skaičių reikia pasieki per dieną?
– Pagal pasaulines rekomendacijas – 10 tūkst. Tačiau iš praktikos sakau, kad jei žmogus per dieną nueina 7–8 tūkst. žingsnių, tai jau labai gerai. 10 tūkst. žingsnių yra 7–8 km arba 2 val. vaikščiojimo. Bet pirmiausia, visada, prieš pradedant užsiimti bet kokia fizine veikla, rekomenduoju įvertinti savo sveikatos būklę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas4
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Pradėjo silpnėti klausa? Delsti rizikinga!
Dėl amžiaus ar kitų priežasčių pradėjus silpnėti klausai, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir skirtų gydymą. Deja, tam tikrais atvejais klausos nusilpimas būna negrįžtamas, o vienintelė galimybė gyventi vis...
-
JAV pirmą kartą paukščių gripas nustatytas melžiamoms karvėms3
Jungtinėse Valstijose pirmą kartą paukščių gripo forma nustatyta melžiamoms karvėms. ...
-
Patiriate stresą ir nerimą darbe? Išbandykite metodą „333“2
Naujausia apklausa parodė, kad stresą ir nerimą darbe patiria 79 proc.lietuvių. Dėl to dažnas susiduria su nemiga, galvos ir širdies skausmu, panikos atakomis. Dažniausios streso ir nerimo darbe priežastys – dideli krūviai, nesutarimai su...