Tiesa apie technologijų ir sporto santykį iš mediko lūpų (naudingi patarimai)

Išmaniuosiuose telefonuose esančios sporto programėlės skatina judėti ir tinkamai koreguoja treniruočių krūvius, bet tikro trenerio jos niekada neatstos. Taip LRT RADIJUI sako sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus. Anot jo, jei žmogus negeba sportuoti be išmaniojo telefono ar laikrodžio, tai jau priklausomybė: „Kartais reikia pasportuoti ir be išmaniųjų įrenginių – taip pabūti su savimi, įsiklausyti į savo kūną.“

– Kaip vertinate išmaniųjų technologijų ir sporto įpročių santykį?

– Turimos technologijos negarantuoja, kad žmogus bus fiziškai aktyvus ar jam pavyks pasiekti kažkokių rezultatų sporte. Bet dažnai jos papildomai motyvuoja užsiimti fizine veikla, pamatyti esamą situaciją, stebėti pokyčius. Pačios naujausios technologijos, kurios Lietuvoje dar nėra labai populiarios, net gali nustatyti širdies ritmo sutrikimus krūvio metu. Jų reikšmė, kalbant apie sveikatą, labai svarbi.

Žmogus, sportuojantis nuolatos, gali tinkamai reguliuoti savo krūvį. Tačiau žmonėms, kurie tik pradeda sportuoti ar daro tai po pertraukos, širdies ritmo monitorius gali padėti geriau suvokti fizinio krūvio intensyvumą. Subjektyviai, žmogus gali jaustis labai gerai, bet objektyviais duomenimis, jei jo pulsas siekia 180 tvinksnių per minutę, nėra gerai.

Kartais reikia pasportuoti ir be išmaniųjų įrenginių – taip pabūti su savimi, įsiklausyti į savo kūną.

– Dalis žmonių neina į sporto klubą, treniruojasi be profesionalų pagalbos. Tačiau, net įsigiję išmanų prietaisą, jie ne visada žino, ką reiškia visi tie skaičiukai.

– Dabar technologijos kuriamos taip, kad būtų kuo paprastesnės, aiškesnės. Visi įrenginiai turi aprašus, daug informacijos galima rasti internete. Kartais matau, kad žmonės atsineša tokių prietaisų, kurie dar tik būna pasirodę pasaulinėse parodose. Siekiant skatinti pardavimus, kai kurie prietaisai pasižymi ne visai būtinomis ir tiksliomis funkcijomis.

– Ar naudojimasis technologijomis sportuojant nedaro žalos? Juk tai dažnai verčia vaikytis itin aukštų rezultatų.

– Jokia programėlė niekada neatstos trenerio ar gydytojo, jei prireiks patarimo. Tačiau žmonės gali jomis naudotis, nes tai skatina sportuoti. Kai kurios programėlės išties gražiai koreguoja treniruočių krūvius. Jei į programėlę įvestas miego sekimas, ji mato, kai žmogus pervargęs, kai jo miego kokybė prastesnė. Tuomet kitą dieną rekomenduojama rinktis lengvesnę treniruotę.

– Ką manote apie žmones, kurie neturi noro eiti į treniruotę, jei jų išmanusis telefonas ar laikrodis išsikrovę ir nebegalima sekti eigos?

– Tai jau priklausomybės forma. Mūsų neturi valdyti kraštutinumai. Man laikrodis reikalingas tik tam, kad matyčiau treniruotės trukmę. Kartais reikia pasportuoti ir be išmaniųjų įrenginių – taip pabūti su savimi, įsiklausyti į savo kūną, pagal jį pareguliuoti intensyvumą. Technologijos turi pliusų, bet kartais patarčiau pasportuoti be jų, be ausinių.

Beveik visi telefonai dabar turi aktyvumo seklį. Tačiau kartais aš visą dieną judu, o telefonas guli ant stalo. Tuomet jis ir rodo, kad aš buvau fiziškai pasyvus. Tokiu atveju geriau naudoti apyrankę ar išmanųjį laikrodį. Dabar yra galimybė sujungti telefono programėlę ir laikrodį.

– Sakote, kad įrenginiai gali nefiksuoti judėjimo, jeigu jie tiesiog guli ant stalo. Kalbant apie kasdienį fizinį krūvį, kokį žingsnių skaičių reikia pasieki per dieną?

– Pagal pasaulines rekomendacijas – 10 tūkst. Tačiau iš praktikos sakau, kad jei žmogus per dieną nueina 7–8 tūkst. žingsnių, tai jau labai gerai. 10 tūkst. žingsnių yra 7–8 km arba 2 val. vaikščiojimo. Bet pirmiausia, visada, prieš pradedant užsiimti bet kokia fizine veikla, rekomenduoju įvertinti savo sveikatos būklę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių