- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ką žinome apie tabletes? Kuo jos skiriasi viena nuo kitos? Kada išgerti vaistai pradeda veikti? Į šiuos klausimus atsako Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Farmakotechnikos katedros asistentas Aurimas Galkontas.
Šiek tiek istorijos
Geriamieji vaistai įsisavinami per virškinamąjį traktą. Taip yra patogu ir saugu, stabilu, jų gamyba garantuoja tikslumą, kokybę ir jos kontrolę. Tačiau ligoniui tai nėra pats paprasčiausias būdas.
Kalbėdami apie vaistus pirmiausiai įsivaizduojame tabletes arba kapsules. Kokia gi tablečių atsiradimo istorija?
Idėja suspausti vaistinę medžiagą į kietą formą buvo įkūnyta piliulėse. Manoma, kad jų istorija siekia maždaug 1500 m. prieš Kristų. Pirmosios nuorodos apie piliules buvo rastos senovės Egipto papirusuose. Sudėtinėmis medžiagomis buvo duonos tešla, medus, riebalai, prieskoniai, augalų milteliai. Tai su vaistais buvo sumaišoma ir rankomis suformuojami maži kamuoliukai.
Ir nors senovės Graikijoje buvo aptinkama vaistų, kuriuos reikia praryti, pirmasis piliulių vardą sugalvojo Romos mokslininkas Plinijus, gyvenęs nuo 23 iki 79 m. Piliulės buvo sunkiai nuryjamos. Bandant šį trūkumą ištaisyti, viduramžiais piliulės būdavo padengiamos augalinėmis medžiagomis, o XIX a. – net auksu ir sidabru. Vėliau buvo pritaikyta ir cukraus, ir želatinos danga, kuri tapo pradžia želatininėms kapsulėms atsirasti.
Pradžia – palyginti neseniai
Tabletės – kieta farmacinė forma. Idėja suformuoti iš vaistinių miltelių tabletę suspaudimo būdu buvo užpatentuota tik 1843 m. ir tapo pramoninės gamybos pradžia.
Kai kurios vaistinės medžiagos yra absorbuojamos skrandžio gleivinėje, o kai kurios turi patekti į plonąjį žarnyną.
O vaistinėse ekstemporaliai dar ilgą laiką buvo gaminamos piliulės kieta farmacinė forma, 4–6 mm sferinio dalelių diametro, vartojama į vidų. Ekstemporalūs vaistai – tai tie, kurie yra pagaminti vaistinėje pagal gydytojo receptą pavieniam pacientui.
Geriamosios tabletės yra skirstomos į kategorijas: nedengtos, dengtos, skrandžio sultims atsparios, disperguojamos, šnypščiosios, tirpiosios, modifikuotos. Kokia tablečių kategorija, nurodoma ant vaisto pakuotės ir informaciniame lapelyje. Visų kategorijų tabletės skiriasi ir gamyba, ir pagalbinėmis medžiagomis, bet svarbiausia, kad skiriasi jų suirimo laikas ir tirpimo greitis. Jų kokybei įvertinti yra atliekami suirimo ir tirpimo testai – vieni iš daugelio nusakančių kokybę.
Visuomet turi ištirpti
Tabletėms kaip farmacinei formai ir jų gamybai bei visoms naudojamoms medžiagoms taikomi griežti kokybės reikalavimai.
Aurimas Galkontas/Asmeninio arch. nuotr.
Kiekvienai tablečių kategorijų yra reglamentuojamas tam tikras suirimo laikas: pavyzdžiui, nedengtos tabletės turi suirti per 15 min., dengtos – per 60 min., o modifikuotų suirimo laiką nurodo gamintojas. Tirpimo testas parodo, kokiu greičiu ištirpsta vaistinė medžiaga, esanti tabletėje.
Tam, kad vaistinė medžiaga būtų įsisavinta ligonio organizme, ji turi ištirpti ir patekti į kraujotaką. Taigi, išgerta tabletė pasiekia skrandį, suyra, vaistinė medžiaga pradeda tirpti ir patenka į kraujotaką. Kai kurios vaistinės medžiagos yra absorbuojamos skrandžio gleivinėje, o kai kurios turi patekti į plonąjį žarnyną. Tai priklauso nuo tabletės sudėties, kategorijos ir/ar padengimo. Iš plonojo žarnyno vaistinės medžiagos įsisavinamos į kraują ir krauju nugabenamos į veikimo vietą.
Pavyzdys
Visiems labai gerai žinomas aspirinas (acetilsalicilo rūgštis) – pirmasis nesteroidinis prieuždegiminis vaistas, vartojamas jau beveik 100 metų.
Yra apskaičiuota, kad pasaulyje per metus suvartojama 35–40 tūkst. t aspirino.
Rinkoje yra kelių kategorijų aspirino tablečių: nedengtos, skrandyje neirios, šnypščiosios.
Taigi, jei pageidaujamas greitas aspirino veikimas, rinktis reikėtų šnypščiąsias tabletes arba nedengtas – tokios greičiau suirs ir ištirps.
Ilgalaikiam vartojimui ir norint apsaugoti skrandžio gleivinę tinkamos dengtos skrandžio sultims atsparia danga aspirino tabletės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių5
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...