Sveikos gyvensenos propaguotoja: mėgstu saldumynus ir juos pakeisti yra labai sunku

Išmokė tėvai

Kol vaikas mažas, dažniausiai organizmą puola peršalimai, gripas, įvairūs uždegimai. Pagaliau kuris aktyvus neklaužada nėra nė karto nusibrozdinęs kelio, netgi susilaužęs rankos ar kojos?

Turbūt visi prisimename vaikystės išdaigų padarinius. Išaugus paauglystę dažniausiai organizmas būna atsparus daugeliui ligų, būname užsigrūdinę ir sergame mažiau. Bent taip būdavo anksčiau. O dabar, deja, vis labiau ligos kankina ne tik vaikus, bet ir jaunus žmones, kurie jau yra persirgę daugeliu virusinių ligų, kurioms turėtų būti atsparūs. Kas dėl to kaltas?

Man 22-eji metai. Domiuosi sveika gyvensena, stengiuosi sveikai maitintis, sportuoti. Tai daryti paskatino ne tik tėvų auklėjimas. Regis, dabar sveika gyvensena yra madinga. Tai veda mūsų visuomenę teisingu keliu.

Aš kalbu apie sveiką gyvenseną, o ne apie išpūstą burbulą – grožio kultą.

Tik nesupainiokime: aš kalbu apie sveiką gyvenseną, o ne apie išpūstą burbulą – grožio kultą. Manau, dauguma žino, kas yra  sveika gyvensena, supranta, ką daryti. Tačiau gausi nesveikų prekių, juolab maisto produktų pasiūla dažnai gundo. Parduotuvėse gausu saldumynų, skanių, aromatingų gėrimų, alkoholinių kokteilių, įvairiausių keptų, rūkytų maisto produktų. Reikia stiprios valios nuo jų susilaikyti. Turbūt daugeliui sunku vietoje torto gabalėlio pasirinkti lėkštę vaisių ar daržovių. Aš mėgstu saldumynus ir juos iškeisti į sveiką maistą tikrai sunku.

Piktnaudžiaujant nesveiku maistu, mūsų organizmas pats parodo, kad tai yra netinkamas pasirinkimas. Medikai tvirtina, kad, vartojant per daug cukraus, slopinama mūsų imuninė sistema, cukrus sutrikdo mineralų balansą ir tarsi ištraukia iš kaulų kalcį. Cukrus taip pat skatina blogojo cholesterolio gamybą, sukelia širdies ir kraujagyslių ligas.

Žinia apie operaciją išgąsdino

Kol esame sveiki, manome, kad tokie būsime amžinai. Esame tikri, kad maitinamės ir gyvename tinkamai.

Aš irgi taip manau, bet vieną praėjusios vasaros dieną pastebėjau ant kojų iššokusias venas. Iš pradžių bandžiau nekreipti dėmesio, galvojau, kad viskas susitvarkys savaime. Po vasaros atėjo šaltasis metų laikas, bet niekas nesikeitė, kaip tikėjausi.

Pirmas informacijos šaltinis, kurį pasitelkiau, aišku, buvo internetas. Ten galima rasti daugybę ir teisingos, ir neteisingos informacijos. Skaičiau, domėjausi, bet nusprendžiau, kad interneto platybės tikrai nesuteiks tiek žinių, kiek patyrę specialistai.

Ilgų ir varginančių tyrimų nereikėjo. Gydytojai labai greitai priėmė verdiktą: reikia operacijos. Guodė tai, kad operacija neskubi ir nesudėtinga, galima ją atlikti, kai pati nuspręsiu. Bet jaunam žmogui išgirsti, kad be operacijos nepasveiksiu, buvo sukrėtimas. Nusprendžiau ir vėl į savo gyvenimą įtraukti sportinę veiklą, kuri turi tiek daug teigiamų savybių. Nuo paauglystės užsiimu sportine veikla, bet pastaruoju metu ją buvau apleidusi.

Atradau laimės pojūtį

Išbandžiau daug sporto šakų, užtruko ilgai, kol atradau tai, kas man patinka. Pažįstu save, žinau, kad sporto salė – ne man. Taip pat ir aktyvūs gatvės šokiai nesuteikė džiaugsmo ir energijos, kiek kitiems šokantiesiems.

Pasidomėjau giliųjų raumenų mankštomis ir atradau treniruotes, į kurias einu su džiaugsmu, vos vienai pasibaigus jau laukiu kitos. Kalanetika – tai ypač naudinga lėtoji mankšta, kurios metu treniruojami gilieji raumenys, atliekami įvairūs tempimo pratimai. Kalanetika padeda sumažinti pakilusį kraujospūdį, taip pat apsaugo nuo nugaros skausmų, sumažina cholesterolio kiekį kraujyje ir druskų kaupimąsi sąnariuose. Atliekant pratimus labai svarbus kvėpavimas, todėl nelieka laiko galvoti apie dienos rūpesčius.

Kai pradedi užsiimti sportine veikla, norisi ir maitintis sveikiau. Po treniruotės grįžusi namo renkuosi salotas, o ne greitai paruošiamą nesveiką maistą. Taip pat stengiuosi gerti pakankamai vandens, o ypač vasarą jį gerti vienas malonumas: ir atsigaivini, ir oda skaisti.

Seniau, kai nuspręsdavau sportuoti, visada norėdavau numesti svorio. Juk todėl ir sportuojame, ar ne? Šį kartą ėjau į sporto klubą su visai kitomis mintimis. Manau, todėl ir likau sportuoti ilgiau, tai nebuvo tik trumpalaikis užsiėmimas. Šį kartą aš norėjau pagerinti savo savijautą, sustiprinti kūną, žinojau, kad už bet kokią fizinę veiklą mano kojos padėkos. Taip ir yra. Kol kas apie operaciją negalvoju, nes jaučiuosi puikiai, sportuoju du tris kartus per savaitę.

Esu daug energingesnė, per dieną nuveikiu daugiau, ir, svarbiausia – esu laiminga. O jeigu praleidžiu treniruotę, tikrai dėl to neišgyvenu. Vos geresnis oras – einu pasivaikščioti – juk tai irgi mankšta. Savo mėgstamą fizinę veiklą atrasti gali tikrai visi, reikia tik noro.

P.S. O kaip jaučiatės jūs? Ką galvojate apie sveikatą? Kaip ją saugote? Rašykite "Kauno dienai".