Sveikatos negalavimai: kaip juos atpažinti ir užbėgti ligai už akių?

Greitas gyvenimo tempas, stresas, rūpesčiai – priežastys, kodėl dažnas mūsų pamiršta pasirūpinti sveikata, vengia pasiskiepyti, o peršalęs ar susirgęs gripu nesigydo, manydamas, jog viskas „praeis savaime“. Tačiau specialistai įspėja – ligos savaime nedingsta, o geriausia išeitis – pasirūpinti sveikata kol dar esi sveikas.

Susirgimų daug

Nors visuomenės sveikatos specialistai bei gydytojai primena, kad ligų prevencija yra labai svarbi šiandienėje sveikatos priežiūros sistemoje, gyventojai vis dar pamiršta pasirūpinti savo sveikata ir „už galvos“ griebiasi tik susirgę. Tiesa, medikai pastebi, jog suaugusieji pastaruoju metu linkę dažniau pagalvoti apie produktų, kurie dedami ant stalo, kokybę bei fizinį aktyvumą, tačiau kartais visiškai pamiršta apie būtinus skiepus, kurie gali apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų.

„Pagerėjus diagnostikai, kasmet nustatoma vis daugiau užkrečiamųjų ligų atvejų. Užregistruojama daugiau sergančių ūmiomis žarnyno, skiepais valdomomis infekcinėmis ligomis (jomis dažniausiai serga vaikai), hepatito A atvejų. Didėja sergamumo niežais, nėščiosioms pavojingos toksoplazmozės, erkinio encefalito, meningokokinės infekcijos, tuberkuliozės rodikliai, gan aukštas sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis, daugėja meningokokinės infekcijos atvejų. Visgi aukščiausius užkrečiamųjų ligų sergamumo rodiklius pasiekia ūmios viršutinių kvėpavimo takų ligos ir gripas“, - vardija Vilniaus visuomenės sveikatos centro vadovė Rolanda Lingienė.

Vengia skiepytis

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai kasmet analizuodami sergamumo užkrečiamosiomis ligomis rodiklius, pastebi nerimą keliančią tendenciją – mažėjant paskiepytų vaikų nuo užkrečiamųjų ligų skaičiui, didėja sergamumas. To pasekmė – šiais metais Vilniuje užregistruoti tymų protrūkiai, kurių Vilniuje nebuvo daugiau kaip dešimt metų: iki birželio mėn. užregistruota jau 30 tymų atvejų. Pirmieji susirgo trys vaikai, kurie nebuvo paskiepyti. Vėliau tymų diagnozė patvirtinta ir kelioms dešimtims suaugusių asmenų.

„Iki šiol kovai su užkrečiamosiomis ligomis efektyvesnių profilaktikos priemonių nei vakcinos nėra sukurta. Kaip žinoma, nuo daugelio užkrečiamųjų ligų skiepijama vaikystėje. Taip ne tik apsaugomi vaikai, bet ir užkertamas kelias ligoms visuomenėje plisti. Visgi pastaruoju metu tėvų, abejojančių skiepų nauda, neįvertinančių rizikos, galimų pasekmių ir atsisakančių skiepyti vaikus, daugėja“, - pasakoja R.Lingienė.

Asmens higiena – raktas į sveikatą

„Higiena, kalbant apie užkrečiamąsias ligas, iš tiesų yra labai svarbi. Kai kurios ligos taip ir vadinamos „nešvarių rankų“, kadangi jomis užsikrečiama per neplautas rankas. Jei neskiriame pakankamai dėmesio rankų higienai, rizikuojame susirgti hepatitu A, šigelioze, parazitinėmis ligomis (tai ligos, kurias platina gyvūnai)“, - vardina R.Lingienė.
Visuomenės sveikatos centro vadovė taip pat primena, jog ne ką mažiau svarbu yra pasireiškus pirmiems galimos ligos simptomams, kreiptis į specialistus: „Nuo Laimo ligos skiepų, deja, nėra. Susirgus, skiriamas gydymas antibiotikais, todėl pastebėjus šiai ligai būdingus požymius – ovalios ar apvalios netaisyklingos formos dėmę su ryškiais raudonai alyvinės spalvos kraštais, būtina kreiptis į gydytoją.“

Komentarai:

Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Ugnė Šakūnienė:

- Pastaruoju metu Lietuvos gyventojai sveikatai skiria šiek tiek daugiau dėmesio – dažniau sportuoja, stengiasi sveikiau maitintis. Inkstus puolančios ligos labai klastingos, jos atsiranda dėl gripo komplikacijų, nors į gripą esame linkę žiūrėti nerimtai. Dažnas nesisaugo ir nesupranta, jog gripas – rimta liga, kuri gali stipriai pažeisti žmogaus sveikatą.

Taip pat dažnas nekreipia dėmesio į padidėjusį kraujospūdį aiškindamas: „Mano amžiaus žmogui normalus yra didesnis ar mažesnis kraujo spaudimas“. Tačiau tai klaidingas įsitikinimas. Nesvarbu, kiek metų žmogui, jo kraujospūdis negali viršyti nustatytos normos. Nukrypimai nuo jos gali sukelti ligas, kurių išvengti kartais paprasta – tereikia skirti daugiau dėmesio sau.
Stengiamės priminti žmonėms, jog liga gali užklupti netikėtai, todėl tausoti sveikatą reikia dar esant sveikam. Be to, sveiką gyvenimo būdą pasirinkę visada greičiau pasveiksta. Jų gyvenimas net ir po organų transplantacijos kartais gali beveik niekuo nesiskirti nuo kitų žmonių kasdienybės. Tiesa, jie turės dar labiau saugotis infekcijų, nes šios jiems yra itin pavojingos.

Organų donorų Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus daugėja. Žmonės vis geriau supranta, jog tai vienas būdų išsaugoti kitam gyvybę. Tačiau vis dar yra kuriami įvairūs mitai, atgrasantys asmenis nuo donorystės. Bandydami skleisti informaciją apie donorystę, kartu su Vilniaus miesto savivaldybe rengiame įvairias konferencijas, pranešimus. Labai svarbu yra kalbėti su artimaisiais, kad nelaimės atveju jie žinotų apie šeimos nario apsisprendimą tapti donoru.

Vilniaus savivaldybės sveikatos komiteto pirmininkė Vitalija Kliukienė:

- Kartais atrodo, kad visuomenė labiau rūpinasi ne sveikata, o ligomis. Deja, didžioji sveikatos apsaugai skiriamų lėšų dalis dažniausiai tenka ne „sveikatos apsaugai“, o ligoms gydyti. Ligų gydymas – tai tik viena sveikatos apsaugos grandžių, suvartojanti didžiausią lėšų dalį ir duodanti palyginus nedidelius rezultatus. Didžioji gydomų ūmių ligų dalis pereina į lėtines ir tokie asmenys tampa nuolatiniais pacientais. Kas atsakingas už kiekvieno mūsų sveikatą? Sveikatos apsaugos ministerija, gydytojas, šeima, draugai?

Žinoma, mes patys. Labai džiaugiuosi, kad mūsų miesto bendruomenės nariai yra aktyvūs sveikos gyvensenos propaguotojai. Drįsčiau juos pavadinti Sveikos gyvensenos ambasadoriais.

Vilniaus miesto savivaldybė kiekvienais metais skiria lėšų visuomenės sveikatos programoms įgyvendinti. Šiais metais skirta 1 241 400 litų. Paskelbę konkursą programoms pateikti, sulaukėme 168 paraiškų. Programas vertino atsakingų visuomenės sveikatos specialistų komisija, o jas įvertinusi, su savo sprendimu - siūlyti vykdyti 66 atrinktas visuomenės sveikatos programas - supažindino Vilniaus miesto bendruomenės sveikatos tarybos narius, teikė svarstyti Sveikatos ir Aplinkos komitetams. Ko siekiame ir ko tikimės įgyvendindami šias programas? Visuomenės sveikatos programų tikslas – užtikrinti Vilniaus miesto gyventojų sveikatos apsaugą, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius, vykdyti ligų profilaktiką ir kontrolę, sumažinti sergamumą, traumatizmą bei gerinti gyvenimo kokybę. 

Įvertinę 2011 metų stebėsenos duomenis Vilniuje ir juos palyginę su visos Lietuvos, pastebėjome, jog vis dar išlieka didelis sergamumas infekcinėmis, lytiniu keliu plintančiomis, kraujotakos, kvėpavimo sistemos ligomis. Atsižvelgdami į šias išvardintas priežastis 2013 metais ir pasirinkome šešias pagrindines prioritetines visuomenės sveikatos programų kryptis: ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų atsparumo priklausomybėms ugdymas ir elgesio sutrikimų prevencija; užkrečiamųjų ligų profilaktika; neinfekcinių ligų profilaktika; sveikos gyvensenos ugdymas; neįgaliųjų ir senyvo amžiaus žmonių globos ir slaugos užtikrinimas, socialinė, psichologinė ir dvasinė pagalba pacientams bei jų artimiesiems bei Vilniaus miesto savivaldybės triukšmo kartografavimo, prevencijos ir mažinimo 2009-2013 metų programos įgyvendinimo tęstinumas. Džiaugiamės, kad vis daugiau visuomeninių organizacijų įsitraukia į visuomenės sveikatos programų rengimą ir įgyvendinimą. Daug programų sėkmingai įgyvendina mūsų miesto poliklinikos. Taigi galime pasidžiaugti, jog miestiečiai yra aktyvūs rengdami visuomenės sveikatos programas, vadinasi, jie rūpinasi ne tik savimi, bet šiam darbui telkia bendruomenes, bendraminčius, kolegas, kaimynus... Daug lėšų skiriame įvairių draugijų pateiktiems projektams įgyvendinti. Reikia pastebėti, kad susidomėjimas visuomenės sveikatos programų rengimu sparčiai auga, anot programas vertinančių ekspertų, jų kokybė gerėja. Vadinasi, mes patys vis labiau pradedame rūpintis savo sveikata. Būkime atviri - juk iš tiesų yra taikoma daugybė prevencinių priemonių, tačiau žmonės jomis dar mažai tesinaudoja, nes apie tai nežino. Todėl turime skirti nemažai lėšų socialinės informacijos sklaidai. Mūsų žmonės labai geranoriški, bet kartais jiems trūksta informacijos. Taigi išplėtojus socialinę informaciją, propaguojant sveikos gyvensenos principus per žiniasklaidą, manau, galime pasiekti labai daug, tačiau visuomenei reikėtų daug kartoti ir aiškinti, kad visuomenė ir pati turi rūpintis savo sveikata. Bet štai pirmieji mūsų žingsniai jau džiugina.

Sveikatos komiteto iniciatyva nutarėme organizuoti nuolatinius forumus, kurių metu dalysimės gerąja patirtimi. Pirmasis toks forumas įvyko 2012 m. gruodį, jo metu aptarėme puikiai įgyvendintus projektus, pasidalijome gerąja patirtimi, aptarėme tobulintinus dalykus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių