Sveikatos mokslininkų tikslas – visavertė senatvė

Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) prognozuoja, kad Europos Sąjungos (ES) valstybėse per ateinančius 50 metų pensinio amžiaus žmonių skaičius išaugs nuo 60 mln. iki 100 mln. Per tą patį laikotarpį žmonių, perkopusių 80 metų, skaičius didės iki 38 mln. Mokslininkai mano, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės medicinos mokslas susidurs su naujomis ligomis, kurios pasireikš tik senyvo amžiaus žmonėms, todėl ateities medicinai kaip niekada bus svarbu nustatyti senatvinių ligų priežastis bei atrasti gydymo metodus.

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Gintaras Valinčius sako, kad per paskutinius kelis dešimtmečius įvykęs biotechnologijų šuolis visame pasaulyje leido padaryti ne vieną atradimą bei pabrėžia, kad Lietuvos mokslininkai šioje srityje neatsilieka nuo kitų ES mokslinių centrų.

Profesoriaus teigimu, vienas svarbiausių šiuolaikinio mokslo tyrinėjimo objektų – baltymai. „Baltymai yra labai svarbūs visuose organizmuose, kuriuose atlieka pačią įvairiausią funkciją. Jie yra tarsi maži fabrikėliai, kurie pašalina nereikalingas medžiagas, dalyvauja signalų perdavime, raumenų susitraukimo procesuose, regoje, klausoje, o smegenų veikla išvis neįmanoma be baltymų“, – kalbėjo prof. G. Valinčius.

Profesorius sako, kad bėgant metams, baltymų kiekis ir struktūra žmogaus organizme kinta, o tai turi įtakos įvairių ligų progresavimui.

„Bėgant metams, daugelis baltymų transformuojasi, keičiasi jų raiška, baltymų atsiradimo intensyvumas: kai kurių daugėja, o kai kurių mažėja. Taip pat pastebime, kad laikui bėgant įvyksta struktūriniai baltymų pokyčiai, todėl mes stengiamės išsiaiškinti, kokią įtaką tai turi ligų progresavimui, o atsakymai gali prisidėti prie sudėtingų senatvinių ligų gydymo“, – teigė VU atstovas.

Vienu metu sergama keliomis ligomis

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė Jūratė Macijauskienė taip pat priduria, kad dabar vis aktualesnė tampa polisergamumo problema, kai žmogus serga ne viena, bet dviem ir daugiau lėtinių ligų vienu metu. Statistika skelbia, kad senyvo amžiaus žmonėms polisergamumas pasireiškia ypač dažnai.

„EU observatory“ duomenimis, tarp 18–44 metų amžiaus asmenų dviem ir daugiau lėtinių ligų serga 69 proc. ES gyventojų, 45–64 metų amžiaus žmonių tarpe – 93 proc., o žmonių, kuriems per 65 metus, amžiaus grupėje – 98 proc.

Tobulėjant mokslui, medicinos technologijoms, gerėja lėtinių neinfekcinių ligų ankstyva diagnostika ir gydymas, lemiantys sergančiųjų šiomis ligomis gyvenimo trukmės ilgėjimą. Tai – viena iš priežasčių, kodėl visuomenėje nuolat daugėja tokių ligonių.

„Polisergamumo įtaka kasdieniam gyvenimui, sveikatai ir gyvenimo kokybei nėra vien tik paprasta matematinė suma esamų sutrikimų ir ligų. Pacientui nustatytų ligų visuma nulemia klinikinius sprendimus, nes įprastinė priemonė, skirta ir patvirtinta tam tikrai ligai, kitų ligų kontekste gali būti nebetinkama.

Kuriant ligų prevencijos ir gydymo algoritmus retai atsižvelgiama į esamas gretutines ligas ir kaip jų metu skiriamas gydymas paveikia sprendimus. Todėl labai svarbu įvertinti visus veiksnius, esamas ligas, skiriamus vaistus, t.y. individualizuoti, personalizuoti gydymą“, – sakė prof. J. Macijauskienė.

Nuolat stebės žmogaus sveikatą

Šiuo metu egzistuoja daugiau kaip 100 skirtingų prietaisų, kurie gali stebėti įvairius žmogaus organizmo parametrus – kūno temperatūrą, širdies ritmą, fizinį aktyvumą ar suvartojamas kalorijas. Tačiau KTU profesorius Arūnas Lukoševičiaus teigia, kad šie duomenys bus daug naudingesni, jeigu prireikus juos galės matyti ir gydytojas.

„Šiuo metu jau galima įsigyti įvairių prietaisų, kurie gali sekti ir stebėti svarbias mūsų organizmo funkcijas. Ateityje tokių įrenginių tik daugės. Mes siekiame visa tai apjungti į vieną sistemą, kad prireikus gydytojas galėtų matyti, kaip per paskutinius metus kito žmogaus širdies darbas ar kiti svarbūs rodikliai. Gydytojas matytų ne tik tai, kuo anksčiau žmogus sirgo, bet kartu ir tai, kokie būna organizmo rodikliai, kai žmogus yra sveikas arba koks buvo jo širdies ritmas prieš savaitę.