Švediškas stalas mokykloje: ar vaikai valgo sveikiau?

  • Teksto dydis:

Viešojoje erdvėje daug kalbama apie sveikatai palankų maistą ir jo įvedimą mokyklose. Taip pat siekiama, kad vaikai turėtų maisto pasirinkimo galimybę ir jo tiekimą švediško stalo principu. Ką reiškia sveikos salotos ar daržovių troškinys, vaikui tiekiamas tiesiai iš kibiro? Ar tokią maisto kultūrą mes norime perduoti Y kartai?

Į iniciatyvos „Sveikatai palankus“ organizatorius kreipėsi vienos Kauno mokyklos tėveliai. Jie prašė įvertinti vaikų maitinimo organizavimą, įvedus švediško stalo maitinimo tipą.

Maisto technologės ir mitybos specialistės, sveikatai palankaus vaikų maitinimo iniciatorės Ramintos Bogušienės pateikia tokį komentarą šia tema: „Nuolat keliaujame per Lietuvos mokyklas ir darželius. Lankomės ne tik valstybinėse, bet ir privačiose ugdymo įstaigose. Ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir mažuose Lietuvos miesteliuose, bet tokio „kiauliško šėrimo“ principo nesu mačiusi nei vienoje iš Lietuvos mokyklų. Valgyklos ir virtuvės būklė estetikos, maisto higienos, įrangos atžvilgiu akivaizdu, kad nesikeitė jau daugiau nei 20 metų. Kalbame apie maisto pateikimo ir aplinkos valgymo estetiką, bet virtuvės vaizdas dar labiau liūdina, kaip pagaminsi sveikatai palankų maistą, jei nėra tinkamos įrangos, pavyzdžiui, konvekcinės.“

Pasak jos, tai patvirtino šioje ugdymo įstaigoje besimokančio vaiko mama, kurios trečias vaikas lanko šią mokyklą. Blogiausia tai, kad ugdymo įstaiga skelbiasi, jog vaikai maitinami sveikiau „švediško stalo“ principu. Nuotraukoje akivaizdžiai matomas vaikų pasirinkimas – maistas dedamas iš kibirų.

„Vaikų maitinimo organizatoriai patvirtino, kad duoda pasirinkimą tarp saldintos arbatos, saldinto kompoto ir vandens su citrina. Vaikai, esant tokiai pasiūlai, renkasi tik saldintus gėrimus. Ir pirmokui aišku, kad duodant pasirinkimą tarp „Barniuko” ir daržovių apkepo vaikas rinksis tikrai ne pastarąjį. Vaikai nuo pat ryto mokyklos bufete gali pirkti užkandžius (vafliukius, sulčių gėrimus ir kitus saldintus gėrimus, saldžias bandeles, bandeles su dešrele ir t.t.), tai jie valgys pietus tokioje mokyklos valgykloje, kur maistas tiekiamas kibiruose? Žinoma, jie perka iš bufeto cukraus ir rafinuotų riebalų užkandukus, kurie bent įdėti į patrauklią lentyną su reklaminiu užrašu „Coca Cola”. Paradoksas, mokyklose negali būti gazuotų saldintų gėrimų, o reklama gali būti. Ar čia gudrūs pramonininkai, ar supratimo neturintys vaikų maitinimo organizatoriai? Nors vaikų maitinimo apraše nurodyta, kad draudžiami prekiauti maisto produktai negali būti ir reklamuojami. Taip bufete iš sveikatai palankių užkandžių yra obuoliai, bet paklausus, ar renkasi vaikai, atsakymas – labai retai“, – dėsto R. Bogušienė.

Specialistės teigimu, galbūt čia nėra kalta mokykla, nes savivaldybė išnuomoja patalpas verslui. Kontrolę atlieka VMVT, o visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, kuris nepriklauso nei savivaldybei, nei mokyklai bei dirba nepilnu etatu, tarsi turėtų vaikų maitinimo organizavimo tvarką prižiūrėti. Bet realybėje mokyklos valgykla ir maitinimo organizavimas tarsi paliktas savai eigai.

Šioje mokykloje besimokančių vaikų tėveliai pateikė komentarą. Kas naujo vyksta mokykloje nuo šių mokslo metų pradžios?

1. Vaikai turi galimybę pasirinkti iš dviejų rūšių salotų. Vyresniųjų klasių vaikai, valgantys per antrąją ilgąją pertrauką, kartais salotų pasirinkimo jau nebeturi. Taip pat vaikai gali rinktis iš dviejų karštų patiekalų. Antrasis pasirenkamas patiekalas, atsirado nuo šių mokslo metų.

Valgykla bando nustatyti, kokius patiekalus vaikai mieliau valgo. Paminėta, kad lyderiauja vištienos filė. Ir, kaip bebūtų keista, net kai pasirenkamu patiekalu būna šiaip menkai valgomas varškės apkepas ar cepelinai, jų populiarumas staiga šokteli ir vaikai juos renkasi. Čia gal suveikia pats pirkimo faktorius, nes daugumai vaikų, kiek pasidalinom įspūdžiais, yra pramoga pirkti pietus patiems. Praėjus mėnesiui sunku spręsti, kokios tendencijos nusistovės ateityje, pavyzdžiui, mokslo metams įpusėjus, bet guodžia tai, kad valgykla darosi nebe tokia statiška kaip anksčiau ir bent jau tuo pasirenkamuoju patiekalu bandys įvesti įvairovę.

2. Dėl patiekalų, ruošiamų garais (konvekcinėse), atsakymas buvo paprastas: valgykloje dar tarybiniais laikais daryta elektros instaliacija neatlaikys papildomos įrangos. Valgyklos patalpos priklauso savivaldybei, kuriai dėl finansavimo pateiktas prašymas. Lėšų kol kas nėra.

3. Valgykloje formuojasi kamščiai. Valgykla šiai problemai spręsti papildomai įsigijo daugiau lėkščių, dar žadėjo įsigyti ir daugiau stiklinių (darbuotojos nebespėdavo išplauti indų, kad aptarnautų antrą vaikų srautą per tą pačią pertrauką).

4. Švediškas stalas nereiškia, kad sveikiau. Valgiaraščiai iš esmės nesikeičia – dominuoja aukščiausios rūšies miltai, bulvės. Pagrindinis valgyklos meniu yra tvirtinamas Maisto ir veterinarijos tarnyboje ir pasiekti didelių pasikeitimų jame turime mažai vilčių. Šis valgiaraštis beveik nesikeičia metų metus. Dešrelės iš meniu niekur nedings, tik valgyklos direktorė žadėjo atsižvelgti į tėvų pageidavimus ir parinkti kitokios rūšies dešreles, nes buvo nusiskundimų, kad šiuo metu tiekiamos dešrelės labai aštrios. Tėvų prašymu kioskelyje nebebus prekiaujama šaltąja arbata skardinėse, vietoj jos bus siūlomas didesnis sulčių asortimentas. 

„Tikiuosi, kad ne tik sveikatai palankus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys jau iki Naujųjų metų pasieks ugdymo įstaigas. Viliuosi, kad keisis valgymo ir maisto gaminimo kultūra. Maistas taps ne tik palankesnius vaikų sveikatai, bet patrauklus, estetiškas, spalvingas ir pagamintas su meile,“ – sako R. Bogušienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių