Subalansuota mityba ilgina gyvenimą

Netinkamas gyvenimo būdas, prastas maistas, užterštas oras, vanduo, nepalanki aplinkos kokybė nepaliaujamai blogina visuomenės sveikatą. Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama priežastims, sukeliančioms ligas, o per daug – pasekmėms – ligų gydymui.

100 metų – ne riba

Klaipėdos universiteto profesorius, biologinės medicinos mokslų daktaras Algimantas Mečislovas Olšauskas pastebėjo, kad nors lietuviai iš visų Europos Sąjungos šalių gyvena trumpiausiai, tačiau suvartoja daugiausia
vaistų.

Tyrimai genetikos srityje rodo, kad žmogaus organizmas be didesnių nukrypimų gali funkcionuoti net iki 150 metų.
Kaip teigė pašnekovas, Lietuvoje nemaža dalis žmonių rimtai suserga jau 40–50 savo gyvenimo metais ir ilgai negyvenę miršta. Šalyje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė siekia apie 70 metų. Vadinasi, stipriosios lyties atstovai gyvena tik pusę galimo laiko. Be to, už moteris jie miršta maždaug 12 metų greičiau.

Trūksta dėmesio prevencijai

„Medikamentai mums nepadeda. Reikia keisti gyvenimo būdą, mitybą. Žydai šneka, kad žmogui ir šimtas metų nėra riba. Įvairiose pasaulio šalyje – Kaukazo regione, Japonijoje – galima sutikti daugybę žmonių, kurie savo amžiumi lenkia statistinius rodiklius“, – sakė A.M.Olšauskas.

Pasak jo, situacija Lietuvoje yra liūdinanti. Įvairiomis širdies, kraujagyslių, onkologinėmis ligomis nemažai žmonių pradeda sirgti vos sulaukę 40 metų. Šalyje didesnis dėmesys skiriamas ne susirgimų prevencijai, o bandymui susidoroti su pasekmėmis. Tokia sveikatos politika – ydinga. Didėjant vaistų vartojimui, pastebimas ir gausesnis susirgimų skaičius.

„Dėl to esame kalti mes patys. Vartojame produktus, kuriuose yra daugybė cheminių medžiagų, pamirštame vaisius, daržoves, įvairių žolelių arbatas. Kur matyta, kad pienas nesugižęs gali stovėti metus. Įsivaizduokite, kiek jame nenatūralių komponentų. Ši chemija, patekusi į mūsų organizmą, taip pat naikina žmogaus kraujo, imuninės sistemos daleles“, – pasakojo pašnekovas.

Vaistai tampa priešu

A.M.Olšauskas paaiškino, kad vėliau į žmogaus kūną patekę teršalai kaupiasi ir pradeda sukelti įvairius susirgimus.

„Tada ir prasideda žmonių skundai, jog juos puola ligos. Medikų skirti vaistai ligoms gydyti nebepadeda. O kaip jie gali gelbėti, jei medikamentų poveikį slopina su maistu į žmogaus organizmą patekusi chemija“, – kalbėjo dėstytojas.

Anot jo, norėdami būti sveiki, privalome atsižvelgti į daugybę dalykų. Kartu nepamiršti ir domėtis, šviestis.

„Tik mes patys savo veiksmais ir padarome organizmą palankų sirgti įvairiomis ligomis, kurių iš tikrųjų galime išvengti arba jos mus turėtų užpulti gerokai vėliau“, – įsitikinęs pašnekovas.

A.M.Olšauskas pabrėžė, kad žmogus papuola  į užburtą ratą – dėl netinkamo maisto pasijunta blogai, pradeda vartoti medikamentus, kurie slopina imuninę sistemą. Žmogus tampa vis silpnesnis, nuolat serga ir būna priverstas gydytis. Didžiulę medikamentų apkrovą, kuri užteršia organizmą, tampa sunku atlaikyti kepenims ir inkstams.