Studijų pasirinkimas – pagal norą ar sveikatą?

„Dabar vaikas jau vos ne nuo trylikos keturiolikos metų turi būti motyvuotas, žinoti, ko nori. Gerai, jeigu esi stiprus, tada gali siekti aukštumų ir susidoroti su sunkumais. Bet jeigu sieki daugiau, nei leidžia tavo jėgos, gali sustreikuoti organizmas, paūmėti įvairios lėtinės ligos“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Pediatrijos skyriaus vedėja vaikų ligų gydytoja dr. Skirmantė Rusonienė.

Neatlaiko emocinės įtampos

Statistika rodo, kad jau į mokyklą kas dešimtas vaikas ateina turėdamas įvairių sveikatos sutrikimų. Besimokant lėtinės ligos dėl patiriamų krūvių, streso gali tik pagilėti.

„Aukštų mokslo rezultatų siekiančius, egzaminams besiruošiančius moksleivius lydi ne tik didelis darbo, bet ir stiprus emocinis krūvis, nuolatinis nuovargis“, – pastebėjo vaikų ligų gydytoja dr. Skirmantė Rusonienė.

Gydytoja priminė, kad vaikų lėtinių ligų paletė yra plati – neurologinės, kardiologinės, virškinamojo trakto, reumatinės ligos, įvairiausios alergijos. Sveikatos sutrikimai veikia vaiką tiek fiziškai, tiek emociškai. Tai atsiliepia jo socialiniam gyvenimui, mokymosi rezultatams.

Pasak gydytojos, sunkiai didelius krūvius pakeliantys vaikai dabar sudaro beveik pusę jos vadovaujamo ligoninės skyriaus pacientų. Net nustatyti konkrečią diagnozę ne visada paprasta – tiesiog dėl vaiko psichoemocinės būsenos atsiranda širdies ritmo sutrikimų, arterinio kraujospūdžio padidėjimas, formuojasi kitos rimtos ligos: lėtinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, įvairios inkstų nepakankamumo formos ir kt.

„Todėl moksleiviui svarbiausia – išlaikyti emocinį stabilumą, nepervargti, save patausoti. Veržimosi būti pirmam, noro būti „geru vaiku“ kaina gali būti didžiulė. Tai turėtų suvokti ir tėveliai“, – pabrėžė specialistė.

Įvertinti gyvenimo kokybę

Per pastaruosius dešimtmečius pasikeitus požiūriui į sveikatą svarbus tapo ne vien ligos gydymas, bet ir tai, kaip pats žmogus individualiai vertina savo būklę, ligos poveikį gyvenimui.

„Atsirado ir atskiras terminas – gyvenimo kokybė. Sergant lėtinėmis ligomis įvertinti ją yra itin svarbu, ypač kalbant apie jautriausius visuomenės sluoksnius, šiuo atveju – paauglius. Jie dar tik bręsta. Tai – pažeidžiamiausias amžius. Todėl tėvai atžaloms turi padėti ne tik planuojant karjerą, bet apskritai save pažinti. Taip pat ir įvertinant lėtinę ligą. Reikia stebėti, kaip vaikui su ja pavyksta tvarkytis“, – kalbėjo gydytoja.

Jos pastebėjimu, tam gali pagelbėti neseniai įdiegti nauji klausimynai, kuriuos pildo patys vaikai. Siekiama išsiaiškinti, kaip jie vertina save, bendravimą su kitais. Pasaulyje yra net atskiros paauglių klinikos, kurių darbo specifika - vaikų psichoemocinės būklės.

Studijos užsienyje – didesnis išbandymas

Dar atidesni turėtų būti tėvai, kurių atžalos ketina išvykti studijuoti į užsienį – prieš priimant sprendimą reikia pasitarti su gydytoju, įvertinti, ar vaikas tikrai pakels šį krūvį.

„Jau iš tėvų namų išvažiuodami studijuoti į kitą miestą jaunuoliai patiria įtampą, o ką jau kalbėti apie tolimesnius kraštus. Prisitaikant prie naujos aplinkos, klimato, maisto, visuomenės, patiriama nemažai streso. Tai taip gali sukelti ligos paūmėjimą. Lėtinis ligonis nuo to niekada nėra apsaugotas“, – sakė S.Rusonienė.

Pavyzdžiui, jautriau į saulę reaguojančią odą turinčiam jaunuoliui netiks saulėti regionai, o jūrinis klimatas – kenčiančiam nuo lėtinių kvėpavimo takų ligos pacientui. Medikės teigimu, reikėtų įvertinti ir kitos šalies sveikatos sistemos specifiką – čia gali būti sudėtingiau gauti specialisto pagalbą.