Statistika atskleidė, kokio amžiaus vaikai daugiausiai sirgo kokliušu

  • Teksto dydis:

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje pernai užregistruotas 21 kokliušo atvejis (sergamumo rodiklis 0,7 atv./100 tūkst. gyv.). Tai 40 proc. mažiau palyginti su 2016 m., kai buvo registruoti 36 kokliušo atvejai (1,25 atv./ 100 tūkst. gyv.).

Daugiausiai ligos atvejų užregistruota 0–4 m. vaikų tarpe – 33,3 proc. (n = 7) ir tarp vyresnių nei 30 m. – 5 atv. (23,8 proc.).

Kūdikiai iki 6 mėn. priskiriami didžiausiai rizikos grupei, kadangi jie per jauni, kad gautų pirminį vakcinacijos nuo kokliušo infekcijos kursą, o kūdikio šeimos nariai yra pagrindinis infekcijos šaltinis bei kokliušo perdavimą sąlygojantis veiksnys, rašoma ULAC pranešime.

Žmogus yra vienintelis kokliušo infekcijos šaltinis. Užsikrėtęs kokliušu žmogus suserga per 5-21 dieną (dažniausiai per 7-10), bet inkubacinis laikotarpis gali užsitęsti ir iki 42 dienų.

Kokliušas plinta oro lašiniu būdu, t.y. kai sveikas imlus žmogus įkvepia greta esančio infekcijos šaltinio išskirtų kokliušo lazdelių. Kokliušo lazdelės išsiskiria su mažiausiais seilių lašeliais ligoniui kalbant, čiaudint, ypač – kosint. Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai. Daugiausiai sergančiųjų – vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Dažniausiai serga neskiepyti ar nepilnai paskiepyti vaikai.

Lietuvoje nuo kokliušo skiepijami 2,4,6 mėn. kūdikiai, sustiprinančios vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6-7 metų ir 15-16 metų vaikams. Pakartotina vakcinacija nuo kokliušo naudinga ir suaugusiems. Ypač rekomenduojama atnaujinti skiepus nuo šios infekcijos planuojantiems tapti tėvais, kadangi didžioji dauguma kūdikių kokliušu užsikrečia nuo šeimos narių. Lietuvoje suaugusiems asmenims galima pakartotinai pasiskiepyti viena vakcina nuo trijų infekcijų – difterijos, stabligės ir neląsteline kokliušo vakcina.

Daugiau apie kokliušą skaitykite čia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių