Specialistė: sveika mityba – ne mada, o būtinybė

Vegetarizmas, veganizmas – nebūtinai sveikiau

„Vegetaras ar veganas gali valgyti sveikai arba ne. Pasirinkimas veganiškų, vegetariškų ar ekologiškų maisto produktų dar nereiškia, kad mityba subalansuota, kad gaunama visų organizmui reikalingų maistinių medžiagų. Jei žmogus pasirenka vegetarinę mitybą ir valgo daug pieno produktų, o taip dažniausiai ir būna, bet, pavyzdžiui, jis – alergiškas arba netoleruoja pieno produktų, kas tuomet atsitinka? Išeina taip, kad žmogaus pasirinktas mitybos būdas jo sveikatai nėra palankus. Taip pat, kai vegetarų ar veganų mityba būna nesubalansuota, neretai racione atsiranda „kosminiai“ rafinuoto cukraus. Pasitaiko saikingumo nepaisymas, o persivalgymo pasekmės pasireiškia padidėjusiu svoriu.

Juk energijos reikia iš kur nors gauti? Kai negauni pakankamai baltymų, kas belieka – tik rinktis prastus ir „greitus“ angliavandenius – bandeles su pervirusiomis daržovėmis ir prisigėrusias prastos kokybės riebalais ar kitą prastą maistą. Žinoma, subalansavus vegetarinę mitybą, situacija gali pasikeisti į gerąją pusę”, – teigia mitybos specialistė ir VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė.

Ji kviečia atkreipti dėmesį į tai, kad žmonės daugiau kalba apie tai, kokius maisto produktus pasirinkti t.y. ekologiškus ar įprastinius, mėsą valgyti ar ne, bet nekalba, kaip ir kiek jų suvalgyti. Visuomenėje vis dar nėra valgymo kultūros tradicijų. Reta šeima valgo prie vieno stalo, vis rečiau susėdama sekmadienio pietų. R. Bogušienė sako, kad maistas skirtas ne vien sotumui patenkinti, tai – kultūros ir bendravimo dalis su mus supančiais artimaisiais. „Ar žinote, kad vaikai, kurie valgo kartu su tėveliais prie bendro stalo, auga ramesni, atviresni, nes kiekvieną dieną prie stalo su šeima dalinasi dienos įspūdžiais, išsikalba, kaip jiems sekėsi ir su kokiomis problemomis susidūrė. Taip auga sveikesni ir laimingesni vaikai. Jau nekalbu apie tokias tradicijas kaip valgių gaminimą, daržovių ar žalumynų auginimą kartu su vaikais. Taip perduodame ne tik tradicijas iš kartos į kartą, bet šalia mūsų auga laimingi ir savimi pasitikintys vaikai“, – sako mitybos specialistė.

Anot jos, kaip drabužių mados pasaulyje, taip ir maisto srityje egzistuoja tam tikros tendencijos. Vegetarizmą, veganizmą, augalinės kilmės maisto vartojimą R. Bogušienė priskiria prie mados tendencijų, kita vertus sako suprantanti žmones, kurie dėl etinių sumetimų atsisako vartoti gyvūninės kilmės produktus. „Ne paslaptis, kad dirbdama mėsos pramonėje pati tam tikrą laiką mėsos produktų nevartojau. Nors vėliau ir pradėjau valgyti mėsą, vartoju ją ne perdirbtą (rūkytą, vytintą, sūdytą, mėsos faršą ir pan.), o tik šviežiai paruoštą. Ir nesuvalgau tiek, kiek būdinga dažnam lietuviui, kurio pusryčiai, pietūs ir vakarienė neapsieina be mėsos“, – pasakojo ji.

Mitybos specialistė rekomenduoja pirmenybę teikti ekologiškiems neperdirbtiems maisto produktams, o renkantis perdirbtus maisto produktus skaityti etiketes ir įvertinti jų sudėtį. Mat juose gali būti ne tik pridėtinio cukraus, druskos dideli kiekiai, bet ir gausu prastos kokybės rafinuotų riebalų, mažai skaidulinių medžiagų.