- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paradoksalu, bet kai nekepina saulė, dehidratacijos tikimybė išauga kartais. Pasak sveikos gyvensenos specialistų, šaltuoju metu vandens stoka organizme jaučiama dažniau nei vasarą. Mat organizmas, bandydamas susišildyti, „pamiršta“ siųsti troškulio signalus.
Rudenį ar žiemą padidėja rizika ne tik „pasigauti“ slogą ar kosulį. Galvos skausmas, energijos stoka ir silpnumo pojūtis gali būti visai ne peršalimo priežastis. Tai gali būti pirmieji dehidratacijos simptomai.
„Dehidratacijos tikimybė išauga rudenį ir žiemą, kai šalta. Šiuo laikotarpiu mes savaime pradedame gerti mažiau vandens, nes oras tampa vėsesnis, mažiau prakaituojame, judame. Todėl troškulio nejaučiame taip dažnai, kaip vasarą, tad nejausdami sumažiname išgeriamo vandens kiekį“, – pasakoja homeopatė, mitybos mokslo ir sveikos gyvensenos specialistė Deimantė Rapalytė.
Anot D. Rapalytės, šaltuoju metu vandens turėtumėme išgerti netgi daugiau nei vasarą. Tai neleis organizmui dehidratuoti, be to, padės palaikyti sveikatą.
Vanduo yra būtinas, kad odos ląstelės būtų elastingos ir sudrėkintos, tad jis neleidžia pablogėti odos būklei.
„Šaltuoju sezonu organizmui dažnai trūksta būtinų elementų. Kadangi rudenį, žiemą iš maisto raciono neretai iškrenta šviežios daržovės ir vaisiai, elektrolitų stygių reikia kompensuoti. Organizmui būtina gauti elektrolitų tam, kad būtų užtikrinama tinkama širdies, raumenų, nervų ląstelių veikla, nekamuotų silpnumas, raumenų spazmai ar kraujo spaudimo pokyčiai“, – komentuoja D. Rapalytė. Tam, kad organizmas greičiau atgautų reikiamą vandens kiekį ir būtų papildytas reikalingomis medžiagomis, specialistė rekomenduoja rinktis natūralų mineralinį vandenį su elektrolitais.
Gerti net ir tada, kai, atrodo, nesinori
„Vanduo yra būtinas, kad odos ląstelės būtų elastingos ir sudrėkintos, tad jis neleidžia pablogėti odos būklei, kuri turi kęsti šildymo ir šalto oro pasikeitimus. Taip pat vanduo apsaugo nuo nuovargio bei papildo organizmą būtinais elementais“, – vandens privalumus šaltuoju metu vardija mitybos mokslo ir sveikos gyvensenos specialistė.
Pasak specialistės, kai šalta organizmas pats neduoda signalo apie troškulį, todėl svarbu patiems prisiminti apie vandenį. Mat kai šalta, kraujagyslės susitraukia, sumažėja kraujotaka į galūnes (rankas ir kojas). Taip organizmas dirba, kad išsaugotų šilumą. Tačiau, kai kraujotaka sumažėja, smegenys siunčia impulsą, kad vandens stygiaus nėra, todėl žmogus ir nejaučia troškulio.
Nors ir atrodo, kad gerti daugiau vandens nenorime, negėrus jo ilgesnį laiką pasireiškia tam tikri dehidratacijos požymiai. „Jeigu organizmas negauna pakankamai vandens, sutirštėja kraujas, pablogėja organų aprūpinimas deguonimi, tad gali sumažėti apetitas ir energija. Taip pat susilpnėja imunitetas, pablogėja virškinimas, vis dažniau pasikartoja galvos skausmai, gali dažniau varginti mėšlungis. Svarbus vandens trūkumo signalas – odos bei lūpų sausumas. Prie to prisideda ir kondicionieriai, įjungtas šildymas, kuris taip pat skatina vandens kiekio organizme sumažėjimą“, – dehidratacijos simptomus vardija D. Rapalytė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje pradedamas diabeto prevencijos turas1
Šeštadienį Vilniuje, Kėdainiuose, Marijampolėje bei Palangoje pradedamas diabeto prevencijos turas per Lietuvą. ...
-
Su nėščia žmona lėktuvu skridęs vyras neteko sąmonės ir mirė4
Italijoje aviacijos kompanijos „Ryanair“ keleivis skrydžio metu neteko sąmonės ir neišgyveno. Vyras skrido kartu su nėščia žmona, su kuria buvo susituokęs tik pernai. ...
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės3
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Prasidėjus plaučių embolijai – daugiau galimybių išgyventi1
Kauno klinikose pirmą kartą tam tikru būdu inovatyviai gydyta plaučių embolija. Pacientė Vilma prisimena, kad iki vakaro, kai iš Jurbarko ligoninės ji skubiai pervežta į Kauno klinikas, apie mėnesį kelis kartus per savaitę juto dusulį. Vilm...