- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors kas antras Lietuvos gyventojas miršta nuo infarkto, insulto ir kitų kraujotakos sistemos ligų, o mirtingumas dukart viršija ES šalių senbuvių vidurkį, sistemingai prevencijai ir gydymui šalies gyventojai skiria nepakanką dėmesį, tvirtina gydytojai ir vaistininkai. Susimąstyti apie pagrindinio žmogaus organo sveikatą bei imtis priemonių verta kol ji dar nesušlubavo.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje sparčiai auga ir įgauna sunkiai valdomą epideminį mastą. Pavyzdžiui, jei 2004-aisiais buvo nustatyta 130 hipertenzinės ligos atvejų 1000 gyventojų, tai 2013 m. šis rodiklis šoktelėjo iki 229 atvejų. Išeminės širdies ligos paplitimas padidėjo atitinkamai nuo 56 iki 76 atvejų 1000 gyventojų. Nustatyta, kad širdies ir kraujagyslių mūsų šalyje ligos kaltos dėl 56 proc. visų mirčių.
„Širdies ir kraujagyslių ligų tendencijos išties kelia nerimą. To priežasčių yra daug. Pagrindinė pacientų klaida, kalbant apie širdies sveikatą, yra sistemingos prevencijos ir sistemingo gydymo nesilaikymas. Sveiki pacientai ignoruoja sveikos gyvensenos principus ir prevencines priemones, o jau sergantieji tikisi, kad kardiologiniai vaistai suveiks taip, kaip ir vaistai nuo peršalimo. Neva pagersiu 5 dienas ir po to pasveiksiu“, – komentavo vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.
Jos teigimu, suvokti, kad reikia rūpintis sveikata yra sunku, o žinoti, kaip tinkamai tai daryti – dar sunkiau. „Dažnas galvoja, kad šiandien jaučiuosi gerai ir greičiausiai rytoj bus toks pats. O rytojus ima ir ateina kitoks. Skaudžiausios nelaimes atsitinka „sveikiems“ pacientams netikėtai, o jau sergantiems pacientams dažniausiai dėl netinkamos savo būklės kontrolės, t.y., kraujospūdžio ir pulso nekontroliavimo arba nestebėjimo, pasireiškiančių simptomų ignoravimo, prevencijos atmetimo“, – sakė vaistininkė.
Gydytojos kardiologės Ingridos Grabliauskaitės-Rimkevičienės pastebėjimu, širdies ir kraujagyslių ligų simptomai dažnu atveju pasireiškia palaipsniui, žmogus prie jų adaptuojasi ir nesureikšmina, tad į medikus kreipiasi jau toli pažengus ligai. „Taigi svarbu sukurti tinkamą priežiūros, o dar svarbiau - prevencijos strategiją didelę riziką turintiems asmenims. Manau, Lietuvoje per mažas dėmesys skiriamas pirminei prevencijai, bendram sveikatingumui, sveikai gyvensenai ugdyti“, – svarstė kardiologė.
Specialistai sutaria, kad širdies ir kraujagyslių ligų paplitimui didžiausią įtaką turi šiuolaikinis įtemptas gyvenimo būdas, įtampa ir stresas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, nereguliari ir nesubalansuota mityba, taip pat per mažas judėjimas.
„Ir sveikiems žmonėms, ir savo pacientams visuomet pabrėžiu auksinę taisyklę – judėjimas gali priversti atsisakyti daug tablečių, bet nei viena tabletė negali atstoti judėjimo. Kitas be galo svarbus veiksnys yra stebėti savo sveikatos rodiklius – kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje ir neignoruoti jokių pokyčių ar simptomų“, - tvirtino gydytoja I. Grabliauskaitė-Rimkevičienė.
Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai:
• Rūkymas
• Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje
• Aukštas kraujospūdis
• Nejudrumas
• Nutukimas ir persivalgymas
• Cukrinis diabetas
• Nuolatinis stresas ir nuovargis
• Paveldimumas
• Amžius (vyrams nuo 45 m. moterims – nuo 55 m.)
• Paveldimumas
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seną keičia naujas? Skausmo gydymas dabar1
Lėtinis skausmas yra neatskiriama gyvenimo dalis, su juo susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Nuo senovės civilizacijų su pradiniais ir primityviausiais gydymo metodais iki šiuolaikinės inovatyvios medicinos pagrindinė problema išl...
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą1
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika8
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...