Specialistai pataria, kaip pažinti insultą

Kasmet spalio 29-oji minima kaip Pasaulinė insulto diena. Ji pradėta minėti 2006 m. Pasaulinės insulto organizacijos (PSO) iniciatyva. Šios dienos tikslas - priminti, kad insultas yra dažnai pasitaikantis ir sunkus susirgimas, sukeliantis ilgalaikius sveikatos sutrikimus, padidinti gyventojų supratimą apie insultą, garantuoti geresnę šio susirgimo profilaktiką, diagnostiką ir gydymą bei ilgalaikę paramą sergantiesiems. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad šią 2015 m. Pasaulinę insulto dieną visų rasių, valstybių, amžių ir kultūrų žmonės yra kviečiami gerai išstudijuoti pirmuosius insulto simptomus, vadovaujantis šios dienos devizu - F.A.S.T. (iš angl. greitai, skubiai). Šūkį F.A.S.T. reiktų iššifruoti kaip: VEIDAS - RANKA - KALBA - LAIKAS (angl.  Face - Arm - Speech - Time).

Amerikos insulto asociacija ir Tarptautinė insulto organizacija siūlo visiems prisiminti šią formulę ir jos trumpą paaiškinimą. Jeigu viena veido pusė staiga tampa be išraiškos, neatlieka aktyvių judesių, nusmunka žemyn - delsti negalima, reikalinga skubi pagalba. Tokiu atveju paprašykite žmogaus nusišypsoti ir iš karto pamatysite skirtumą. Jeigu viena ranka tampa silpnesnė ir blogiau valdoma - delsti negalima, reikalinga skubi pagalba.

Išsiaiškinti galite paprašydami žmogaus pakelti abi rankas ir iškart pamatysite skirtumą. Jeigu kalba tampa neaiški, nerišli ir žmogui sunku kalbėti - delsti negalima, reikalinga skubi pagalba. Taip pat galite paprašyti pakartoti patį paprasčiausią sakinį ir pamatysite skirtumą. Pamačius vieną ar visus šiuos simptomus reikia skubiai skambinti į greitąją medicinos pagalbą (112), nes pirmosios minutės ir valandos po simptomų atsiradimo yra ypač svarbios tolesnei ligos eigai. Bėgant laikui galvos smegenys pažeidžiamos vis labiau.

Insultas daugiausia paveikia pagyvenusius asmenis, tačiau neaiškios kilmės insultas gali būti ženkliai dažnesnis tarp jaunų (jaunesnių nei 50 metų) žmonių . O 20-40 proc. insultų priežastis nėra nustatoma.

Daugelyje pasaulio valstybių daugėja gyventojų, vyresnių nei 60 metų, ir tai artimoje ateityje lems milžiniškus visuomenės demografinės struktūros pokyčius. Per metus pasaulyje gyventojų, turinčių daugiau kaip 65 metus, padaugėja apie 9 milijonus ir iki 2025 metų jų bus daugiau kaip 800 milijonų. Todėl daugelis lėtinių ar „senatvės" ligų, įskaitant ir insultą, turi būti laiku diagnozuotos ir sėkmingai gydomos, būtina vykdyti ilgalaikę kryptingą profilaktiką ir taip mažinti sergamumą šia liga. Prisiminkite, vienas iš šešių žmonių per gyvenimą patiria bent vieną insultą. Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad 2005 metais insultas (priklausantis cerebrovaskulinių ligų grupei) nulėmė apie 5,7 milijono mirčių visame pasaulyje ir tai sudarė apie 9,9 proc. visų mirčių. Daugiau kaip 85 proc. šių mirčių įvyko šalyse, turinčiose žemas ir vidutines pajamas, ir maždaug vienas trečdalis mirusių žmonių buvo jaunesni kaip 70 metų amžiaus.

Standartizuotas mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų rodiklis iki 2006 m. Europos Sąjungoje buvo didesnis nei Lietuvoje. Vyrų mirtingumas Lietuvoje 2010 m. buvo 2 kartus, Europos Sąjungoje - 2,2 karto didesnis nei moterų. 2001-2010 m. mirtingumas nuo šių ligų Lietuvoje sumažėjo 10,7 proc., Europos Sąjungoje - 33,9 proc., vyrų mirtingumas Lietuvoje sumažėjo 11,5 proc., moterų - 9,9 proc., Europos Sąjungoje atitinkamai 30,7 proc. ir 39,8 proc. Tačiau pagal mirtį sukėlusias priežastis kraujotakos sistemos ligos, kurioms priskiriami infarktai ir insultai, Lietuvoje tvirtai išlieka pirmoje vietoje.

Siekiant globaliu mastu sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo šios sunkios ligos, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai siūlo naudotis standartizuotu insulto sekimo modeliu STEPS, kuris skirtas įvairių šalių sveikatos priežiūros darbuotojams: tiksliai įvertinti insulto paplitimą, apibrėžti gyventojų rizikos grupes, identifikuoti galimus rizikos veiksnius, vykdyti ilgalaikę stebėseną, pagrįsti ir parengti ilgalaikius projektus ir ilgalaikes prevencines programas, kontroliuoti ir vertinti vykdomų projektų ir programų efektyvumą.