- Marijana Jasaitienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Įvertinimas: Joannos (kairėje) darbu skyriaus vadovė A.Čikotienė labai patenkinta.
-
Pašaukimas: vaikystėje Joanna svajojo apie misionierės darbą, o slauga tam yra artima.
-
Slaugytoja su vienuolės veliumu vaistus leidžia be skausmo
-
Slaugytoja su vienuolės veliumu vaistus leidžia be skausmo
-
Slaugytoja su vienuolės veliumu vaistus leidžia be skausmo
-
Ženklai: sesers Rafaelos ranką puošia ištikimybę Kristui liudijantis žiedas, medalionas atspindi šventosios Elžbietos kilnumą.
-
Slaugytoja su vienuolės veliumu vaistus leidžia be skausmo
"Nereikia bijoti mirties, jei tikime, kad gyvenimas su ja nesibaigia", – Vėlinių išvakarėse drąsina vienuolyne gyvenanti ir vienoje Kauno ligoninių dirbanti sesuo Rafaela. Ji pomirtiniu gyvenimu tiki ir be įrodymų.
Stebina ir žavi
Ne tik baltas chalatas, bet ir baltas veliumas. Taip apsirengusi moteris Respublikinės Kauno ligoninės Neurologijos skyriuje patraukia dėmesį ir kelia nuostabą. Vienuolė?
"Tikrai taip. Esu sesuo Rafaela", – smulkutės moters veidą nušviečia plati šypsena, suteikianti drąsos toliau tenkinti smalsumą.
Taip, ji čia dirba. Jau ne vienas mėnuo. Ir sekasi jai puikiai.
"Labai simpatiška sesutė. Vaistus suleidžia, kateterį be skausmo įvedė. Antrąkart ligoninėje guliu, bet niekada nebuvau mačiusi, kad vienuolės čia dirbtų. Ji mėgsta savo darbą", – sako vienos palatos tarpdury sutikta ligoninės pacientė.
Jai, Laimai Kovaliovai, pritaria ir pro šalį einantis jaunas vyras, negalėjęs nepagirti tokios slaugytojos. Tiesa, jas ligoniai tebevadina seselėmis.
"Akivaizdu, kad ši seselė dirba iš širdies. Vaistus leidžia taip švelniai, kad miegantis nepabustų. Dėmesingumas ligoniui, atjauta – tai įgimti bruožai, medicina jai – pašaukimas", – įsitikinęs šiai seselei priskirtoje palatoje besigydantis Rolandas Sutkevičius.
Joanna neabejoja, kad atjauta, nuoširdumas, netgi šypsena gydo kaip ir vaistai.
Visuomet kone bėgte
"Mano palatos kaimynė išsirengė ir sėdi nuoga", – atėjusi į slaugytojų postą pranešė ligonė.
Sesuo Rafaela tvarkė dokumentus. Jau buvo po trijų – jos darbo laikas pasibaigęs, bet metė rašiklį ir paskui koleges nubėgo į palatą. Matydamas tai R.Sutkevičius pabrėžė, kad ji visuomet taip: ne vaikšto, o bėgioja.
"Joanna – nepaprastai šiltas žmogus. Eina, skuba, priklauso ar ne. Nuolat paklaus, gal padėti? Tokių žmonių reta", – grįžusi iš palatos apie kolegę, kurią vadina tikruoju vardu – Joanna, kalba Nida Rudaitienė.
Ir piktinasi, kai Joanną kartais net gydytojai pavadina vienuole.
"Tuomet sakau: ji turi vardą. Ji slaugytoja, seselė. Tikras vardas – Joanna. Pagal tikėjimą – sesuo Rafaela", – N.Rudaitienė su meile pasakoja apie kolegę ir jos seseris, pas kurias svečiavosi Joannos pakviesta.
Svečiavosi ne viena, su kitomis slaugytojomis, ir puikiai praleido vakarą: po šv.Mišių vaišinosi, žaidė protmūšį.
"Namo grįžau pakylėta, galva buvo šviesi šviesi. Vienuolyne labai gera aura, visos vienuolės labai nuoširdžios", – žavisi bendrosios praktikos slaugytoja N.Rudaitienė.
Svajonė ir pašaukimas
Joanna, arba sesuo Rafaela, – ne lietuvė, o lenkė. Atsiprašo, kad ne visai taisyklingai kalba lietuviškai. Gimusi Lenkijos pietuose, netoli Čekijos sienos, lietuvių kalba susidomėjo dar gyvendama tėvų namuose.
"Kaimynas, dirbęs universitete, mokėjo lietuviškai, ir aš iš jo gaudžiau kiekvieną žodį", – nusišypso.
Vienuole sumanė būti, sulaukusi 20-ies. Buvo baigusi mokyklą, įgijusi maisto technologės specialybę. Sprendimas pasirinkti visai kitą gyvenimo kelią, kalba atvirai, tėvų nenudžiugino, netgi nustebino. Bet dabar jie dukters pasirinkimą sveikina. Svarbiausia, kad Joanna yra laiminga.
"Tai mano pašaukimas, iš Dievo. Tarsi išgirdau kažkieno balsą: palik viską ir ateik. Ir palikau", – šypsosi sesuo Rafaela.
Šio sprendimo ji niekada nesigailėjo. Juolab kad dirba darbą, apie kurį, o ne vienuolyną, svajojo nuo vaikystės.
"Svajojau būti misioniere, pavyzdžiui, Afrikoje. Slaugyti ligonius – nuo vaikystės turėjau tokį troškimą", – pasakoja.
Ten, kur sunkiausia
Joannos svajonės išsipildė, kai ji tapo Šv.Elžbietos seserų kongregacijos seserimi.
Šventoji Elžbieta vadinama gailestingumo motina. Ji paskelbta šventąja, nes išsižadėjo viso savo turto, Vokietijoje įsteigė ligoninę, iki mirties rūpinosi sergančiaisiais.
Joanna, tapusi seserimi Rafaela, baigė slaugos studijas Lenkijoje. Dirbo senelių namuose. Kai kongregacijos vyresnybė pasiūlė važiuoti į Lietuvą, mielai sutiko. Iš pradžių dirbo Raudonojo Kryžiaus draugijoje, vėliau – slaugytojos padėjėja Respublikinės Kauno ligoninės Neurologijos skyriuje.
"Joanna panoro likti mūsų skyriuje. Susitvarkė darbo dokumentus ir pradėjo dirbti bendrosios praktikos slaugytoja. Mus sužavėjo jos ramumas, paslaugumas, noras kalbėti lietuviškai. Pacientus ir jų artimuosius žavi ne tik išvardytos savybės ir atliekamas darbas, bet ir jos vienuoliška apranga. Atsiliepimai apie ją tik teigiami", – darbuotoją apibūdino Neurologijos skyriaus vadovė Aistė Čikotienė.
Šis skyrius – vienas sunkiausių: ne vienas ligonis yra patyręs insultą, o kai čia patenka vėliau nei per pirmąsias tris ligos valandas – padariniai gali būti labai sunkūs ir nebepašalinami.
Vienuolės gali važiuoti atostogauti kur nori, mokytis ar dirbti, eiti į paskaitas. Kai kurios Rafaelos seserys studijuoja pedagogiką, dirba tikybos mokytojomis.
"Jaučiuosi kaip žuvis vandenyje, nes mūsų pašaukimas – būti prie ligonių. Juk per karą vienuolės eidavo gelbėti sužeistųjų. Mūsų kongregacijos seserys dirbo Jurbarke, finansavo psichiatrijos ligoninės Švėkšnoje statybą", – pasakoja sesuo Rafaela.
Empatija ir tikėjimas
Ji Lietuvoje jau treji metai. Gyvena vienuolyne Aleksote. Į darbą atvažiuoja kartu su Rokų parapijos klebonu, kuris kas rytą aukoja šv.Mišias vienuolyne.
Po darbo sesuo į savo namus, kurie yra vienuolynas, grįžta autobusu. Kai reikia, vairuoja automobilį, naudojasi visomis informacinėmis technologijomis. Medicininius dokumentus pildo lietuvių kalba. Nori ją išmokti dar geriau, jei ko nežino, pataria kolegės.
"Esu empatiška ligoniams", – bendrosios praktikos slaugytoja Joanna neabejoja, kad atjauta, nuoširdumas, netgi šypsena gydo kaip ir vaistai.
Ji įsitikinusi, kad gydo ir tikėjimas Dievą. Greičiau sveiksta tie, kurie meldžiasi ir už kuriuos meldžiamasi.
"Kasdien meldžiuosi už visą mūsų komandą ir už kiekvieną pacientą. Už sunkius ligonius meldžiuosi daugiau. Užsakau Mišias", – pasakoja sesuo Rafaela ir tvirtina, kad malda ir tikėjimas padeda nusiraminti, pasikliauti gydytojais, suteikia vilties pasveikti.
Slaugytoja ir vienuolė Dievo dovana vadina sunkių ligonių išgijimą, kai net medicina to nesitiki.
"Kodėl vienas išgijo, kitas – ne?" – klausia ir atsako, kad tai žino tik Dievas.
Ji pati sveikata nesiskundžia, sako esanti sveika, nebent retkarčiais, sušąlus, paskauda gerklę. Tuomet gali nueiti pas šeimos gydytoją. Ji dirba, todėl moka sveikatos draudimo mokesčius. Jei būtų tik vienuolė – juos sumokėtų kongregacija.
Apie gyvenimą ir mirtį
Joannos tėtis dar dirba, nors, kaip ir mama, jau pensinio amžiaus. Jei jie, neduok Dieve, susirgtų, dukra važiuotų jų slaugyti.
Pas tėvus Joanna praleidžia atostogas, o būdama vienuolyne bendrauja su jais telefonu, skambina kiekvieną sekmadienį. Su broliais, kurių turi du, susisiekia per skaipą, mesendžerį. Norėtų, kad artimieji atvažiuotų į Lietuvą. Vienuolyne yra kur apsistoti svečiams. Neseniai buvo atvykusi Joannos draugė su šeima. Kita draugė sulaužė įžadus, bet Joanna jos nesmerkia.
"Būti vienuole – tai pašaukimas", – pakartoja, ką jau yra sakiusi, ir paaiškina, kad tai neįkalina tarp keturių sienų.
Vienuolės gali važiuoti atostogauti kur nori, mokytis ar dirbti, eiti į paskaitas. Kai kurios Rafaelos seserys studijuoja pedagogiką, dirba tikybos mokytojomis. Tik jų namai – vienuolynas, ir Rafaelai po darbo užtrukus "Kauno dienos" redakcijoje vyresnioji pasiteiravo, ar viskas gerai, kodėl ji negrįžta įprastu laiku.
Poryt – Visų šventųjų diena. Negalėjome nepakalbėti šia tema. Sesuo Rafaela pabrėžia, kad lapkričio 1-oji skirta būtent šventiesiems pagerbti, paprašyti jų globos, užtarimo, o lapkričio 2-oji – Vėlinės, mirusiųjų atminimo diena, kai meldžiamasi už jų amžiną buvimą danguje. Rafaela su seserimis taip pat eis į kapines uždegti po žvakę ant mirusių vienuolių, senelių namų globotinių kapų.
"Nereikia bijoti mirties, jei tikime, kad gyvenimas su ja nesibaigia, jei žinome, kad einame į kitą šalį, ten, danguje", – drąsina sesuo Rafaela, dirbdama ligoninėje ne kartą stebėjusi akistatą su mirtimi, kai ligoniai iš jos išplėšiami arba iškeliauja į amžiną gyvenimą.
Ar Joanna, sesuo Rafaela, tuo tiki?
"Įrodymų nėra. Tik tikėjimas. Aš tikiu", – tvirtai ištaria jauna gležna moteris.
Ji neabejotinai laiminga.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių1
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...