Šiuolaikiniai poilsio nuo triukšmo būdai sveikatai kenkia dar labiau

– Kiek triukšminga mūsų aplinka?

– Gyvename aplinkoje, kurioje daugybė garsų. Nuo pat ryto susiduriame su žadintuvo garsu, pakeliui į darbą girdime transporto triukšmą. Darbe lydi kompiuterių, vėdintuvų garsai, o kai grįžtame į namus – televizija, radijas. Taip pat bendraujame su šeima, o kur dar koncertai, sporto klubas ir pan. Taigi esame nuolat apsupti įvairiausių garsų.

– Akustinis užterštumas paprastai skirstomas į pramoninį, orlaivių, kelių transporto ir geležinkelių triukšmą. Kiek šiuo triukšmu yra užteršti mūsų miestai?

– Paminėtos triukšmo rūšys neatsitiktinai vadinamos akustine tarša ir tikrai turi neigiamos įtakos žmonių sveikatai. Negaliu tiksliai atsakyti, kiek užteršti miestai, bet jie tikrai užteršti. Europos Sąjungos (ES) suvestinė rodo, kad maždaug 20 proc. ES gyventojų jau patiria triukšmo lygį, laikomą nepriimtinu.

– Triukšmą, akustinę taršą žmonės slopina kitu triukšmo šaltiniu – ausinukais su muzika. Kiek tai kenkia?

– Atsiradus naujoms technologijoms, pastebimas akivaizdus triukšmo padidėjimas mūsų kasdienėje aplinkoje. Taip susiduriama su nauja problema – vadinamuoju laisvalaikio, arba poilsio, triukšmu. Vienas to pavyzdžių – jau minėti ausinukai, kurie iš tiesų kenkia klausai. Mūsų klausos nervinės ląstelės, nuolat reaguodamos į garsinį dirgiklį, išsenka ir išnaudoja savo energijos išteklius, o vėliau ir visiškai liaujasi reaguoti į garsą. Taip po truputį gali vystytis klausos pažeidimas. 

– Kokiu garsu reikėtų klausytis muzikos? Ar yra žmonių, turinčių klausos problemų būtent dėl garsios muzikos?

– Tokių atvejų būna ir pastaruoju metu gana dažnai su jais susiduriame. Kalbant apie garso lygį, 85 decibelai yra nustatyta riba. Tačiau svarbu ne tik tai, kokiu garsu muzikos klausome, bet ir kiek jos klausome. Yra įvairiausių taisyklių, iš kurių man labiausiai patinkanti – „60 ir 60“. Muzikos rekomenduojama klausytis taip, kad garso lygis neviršytų 60 proc. maksimalaus garso ribos, o muzikos klausomasi būtų ne ilgiau kaip 60 minučių per dieną.

– Dideli koncertai paprastai vyksta stadionuose ir trunka apie 2 valandas. Ar nuo to kenčia mūsų klausa?

– Jei garsas neviršija saugios ribos, kelios valandos labai nepakenks. Tačiau jei garso lygis yra didesnis nei 85 decibelai (koncertuose jis gali siekti ir 100), jau yra rizika vystytis klausos pažeidimams.

– Ar galima nematuojant decibelų suprasti, kad garsas per stiprus?

– Yra keletas būdų. Pavyzdžiui, jei klausomės muzikos per ausinuką ir negirdime šalia esančio ir normaliai kalbančio žmogaus, vadinasi, garsas yra per stiprus. Arba, jei stovime šalia žmogaus ir girdime iš jo ausinukų sklindančią muziką, taip pat galime suprasti, kad garsas – per didelis. Tokį klausytoją vertėtų sudrausminti ir pasiūlyti jam pritildyti garsą.

– Kaip į triukšmą reaguoja skirtingo amžiaus žmonės?

– Triukšmas veikia mus visus, bet vaikus labiausiai. Juk vaikai ir paaugliai dažniau naudojasi naujausiomis technologijomis, garsiai klausosi muzikos, o ir jų klausa yra lengviau pažeidžiama – net dėl anatominių klausos savybių.

– Kokius ausinukus reikėtų naudoti?

– Reikėtų naudoti kokybiškus ausinukus – tokius, kurie nepraleidžia aplinkos triukšmo. Antausiniai ausinukai yra labiau rekomenduotini nei įausiniai. Tačiau neužtenka atsižvelgti vien į technines charakteristikas ar pasirinkti geresnę firmą. Žmogus turi pats riboti muzikos garsą ir būti atsakingas už savo klausą.

– Nuo triukšmo pabėgti neįmanoma, tačiau kaip galima nuo jo pailsėti?

– Svarbiausias vaistas nuo triukšmo – tyla. Reikia kaip nors suteikti sau galimybę pabūti visiškoje tyloje, daryti tylos pauzes, kai nesiklausoma nei muzikos, nei televizijos, nei kitų pašalinių garsų. Tai pats geriausias ir paprasčiausias poilsis.

– Ar atsitinka taip, kad būtent dėl triukšmo žmonės praranda klausą?

– Taip, nes per ilgą laiką, kol mūsų klausą veikia triukšmas, susidaro vadinamasis klausos nuovargis. Jei tas nuovargis kartojasi dažnai, klausos praradimas progresuoja ir žmogus ima nebegirdėti. Šis negalavimas yra gydomas, tačiau jei lėtinis triukšmas ir toliau veikia, o klausos praradimas progresuoja, tai gali būti negrįžtamas procesas.