Šiluma kaulų nelaužo, bet karštis gali numarinti

Klimatas ir ligos

Vidutinė aplinkos oro temperatūra pastaruosius tris dešimtmečius buvo aukščiausia per visą temperatūrų matavimo laikotarpį ir kiekvienas iš pastarųjų trijų dešimtmečių buvo karštesnis vienas už kitą.

Lietuvoje per pastaruosius penkis dešimtmečius vidutinė oro temperatūra padidėjo 0,7–1 laipsniu.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Dovilė Adamonytė sako, kad karštis itin pavojingas sergantiesiems kai kuriomis lėtinėmis ligomis, jam ypač jautrūs vyresni nei 75 metų žmonės.

Prie karščio sunkiau prisitaikyti kūdikiams ir vaikams, nėščiosioms, turintiesiems antsvorio bei sunkų fizinį arba psichinį negalavimą, nuolat vartojantiesiems vaistus, taip pat miestiečiams, gyvenantiems pastatų viršutiniuose aukštuose ar pastatuose, kurių langai orientuoti į pietus.

Apsaugo vos valandai

Per pastarąjį dešimtmetį išaugo apsauginių priemonių nuo saulės populiarumas, tačiau jų vartojimas neretai klaidingas.

Sveikatos specialistų teigimu, šalyje vis dar gajūs įpročiai tepti odą apsauginiu kremu tik vidurvasarį, naudoti kuo silpnesnę priemonę teisinantis, kad oda nebijo saulės, ar naudoti apsaugą vos kartą per dieną.

Vaistininkė Daiva Kulbickaitė pataria, kad pagrindinis principas – susiplanuoti buvimo saulėje laiką ir jam pasiruošti. Renkantis apsaugą nuo saulės svarbu atsižvelgti į SPF skaičius ir net vasaros pabaigoje rinktis kuo didesnį: kūnui – SPF 30 apsauginį kremą, veido odai – SPF 50.

"Kūnui ištepti reikia maždaug šešių arbatinių šaukštelių kremo. Be to, net jei priemonė atspari vandeniui, išsimaudžius ar suprakaitavus dalis jos nusiplauna. Visą dieną būnant saulėje pasitepti vieną ar du kartus nepakanka – apsauginį kremą naudoti turėtume kas dvi tris valandas. Be išimčių", – perspėja specialistė.

Odai ir akims

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro skyriaus vedėja Asta Razmienė atkreipia dėmesį taip pat į klaidingą nuomonę, kad saulė neturi poveikio pavėsyje ar šaltuoju metų laiku.

"Mitas, kad vitaminas D gaminasi tik būnant tiesioginiuose saulės spinduliuose. Už debesų slypinti saulė taip pat skleidžia ultravioletinius spindulius, kurie būtini vitamino D gamybai organizme. Debesys sulaiko tik dalį šių spindulių, todėl įdegti galima net ir netiesiogiai", – primena A.Razmienė.

Sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia, kad saulė spinduliuoja įvairaus ilgio ultravioletinius spindulius. Odos nudegimus sukelia ultravioletiniai B spektro saulės spinduliai (UVB), o ultravioletiniai A spektro saulės spinduliai (UVA) siejami su ankstyvuoju odos senėjimu bei žmogaus imuninės sistemos nusilpimu. Abi spinduliuotės rūšys didina odos vėžio išsivystymo riziką ir gali sukelti įvairias akių ligas.