Siekiama kurti vaistus nuo antibiotikams atsparių supermikrobų

Pirmą kartą Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė bakterijų, kurių infekcijas anksčiau būdavo lengvai išgydomas, bet dabar gali tapti masiškai mirtį sėjančiomis ligomis, sąrašą.

„Atsparumas antibiotikams didėja ir mums greitai pritrūks gydymo galimybių“, – sakė PSO generalinio direktoriaus pavaduotoja Marie-Paule Kieny (Mari Pol Kjani), anksčiau perspėjusi, kad pasaulyje gali išaušti era „po antibiotikų“.

„Jei paliksime tai vien rinkos jėgoms, nauji antibiotikai, kurių mums reikia skubiausiai, nebus sukurti laiku“, – sakė ji.

PSO nurodė 12 bakterijų grupių, kurių nebeveikia antibiotikai, vis ilginantys neveiksmingų vaistų sąrašą.

Šie mikrobai sukelia plaučių, kraujo, smegenų, šlapimo takų ligas, salmoneliozę ir lytiniu būdu plintančią gonorėją.

Bakterijos gali tapti atsparios vaistams, kai žmonės vartoja neteisingas antibiotikų dozes. Atsparių atmainų patogenais atmainomis taip pat galima užsikrėsti tiesiogiai nuo gyvūnų arba kitų žmonių, per vandenį ir orą.

Kai įprasčiausi antibiotikai nebeveikia, reikia išbandyti brangesnius vaistus, o tai reiškia ilgesnę ligą ir ilgesnį gydymą, dažnai – ligoninėje. Daugėja atvejų, kai neveikia jokie šiuo metu egzistuojantys vaistai.

Bakterijų grupėms, į kurias nusitaikė PSO, prioritetas buvo suteiktas remiantis jų sukeliamų ligų sunkumu, tuo, ar lengvai jos plinta, kiek vaistų vis dar veikia jas ir kiek naujų vaistų jau yra kuriama.

„Kodėl mums reikia tokio sąrašo? Na, dar maždaug prieš 30 metų pasaulyje buvo tvirtinama ir į rinką ateidavo dešimtys naujų antibiotikų, – trumpoje spaudos konferencijoje telefonu sakė M.-P. Kieny. – Tačiau mūsų dienomis, kai atsparumas antibiotikams įgijęs nerimą keliantį mastą, šis kanalas yra praktiškai išdžiūvęs.“

Leisti dabar, sutaupyti vėliau

Tarp priežasčių yra rinkos paskatų trūkumas palyginti su, pavyzdžiui, chroniškų ligų gydymu, kuris reiškia daug didesnę investicijų grąžą, sakė M.-P. Kieny.

Pasak jos, sudarytu sąrašu siekiama paskatinti vyriausybes numatyti politiką ir paskatas vaistų tyrimams valstybiniuose bei privačiuose subjektuose.

Jei jie investuos dabar, vėliau, „kai atsparumas antibiotikams virs dar didesne krize“, vyriausybėms reikės išleisti mažiau.

PSO savo 12 „prioritetinių patogenų“ suskirstė į tris kategorijas: kritiško, didelio ir vidutinio prioriteto.

Kategorijai, kuriai naujų vaistų reikia skubiausiai, priskirtos trys bakterijų šeimos, atsparios antibiotikams karbapenemams, kurie yra paskutinė priemonė gydant daugelį gyvybei pavojingų infekcijų, plintančių daugiausia ligoninėse transplantuojant organus, taikant chemoterapiją ir intensyviąją slaugą.

Sausio mėnesį viena amerikietė mirė nuo visiems prieinamiems antibiotikams atsparios infekcijos, kurią sukėlė enterobakterijų ( Enterobacteriaceae) šeimos mikrobai, įtraukti į PSO sąrašo „kritinę“ kategoriją.

„Didelio“ ir „vidutinio“ prioritetų kategorijoms priskirtos vaistams atsparios bakterijos, kurios sukelia „labiau įprastas“ ligas, tokias kaip gonorėja ir salmioneliozė, ypač puolančias neturtingas valstybes, nurodė PSO.

Organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF), teikianti ligonių priežiūros paslaugas neturtingose ir konfliktų draskomose šalyse, sutinka, kad labai reikia naujų vaistų.

„Mes matome – su nerimą keliančiu reguliarumu – į „kritinį“ sąrašą įtrauktas bakterines infekcijas, (kuriomis serga) žmonės, gydomi pagal mūsų lauko programas, tarp jų – kūdikiai ir vaikai, nudegimų aukos ir per konfliktus sužeisti ar traumas patyrę (pacientai)“, – sakė MSF patarėja mikrobų atsparumo klausimais Rupa Kanapathipillai (Rupa Kanapatipilai).

Tuberkuliozės sukėlėjai į sąrašą nebuvo įtraukti, nes dėl jų jau yra gerai finansuojamų naujų antibiotikų kūrimo programų, nurodė PSO.