Sergame todėl, kad užsidarome su virusais

Žiema vos prasideda, o gripas jau guldo mus į lovą: virusinėmis kvėpavimo takų ligomis serga 50 šalies gyventojų iš 100 tūkstančių. Šiam skaičiui padvigubėjus skelbiama gripo epidemija.

Žiema vos prasideda, o gripas jau guldo mus į lovą: virusinėmis kvėpavimo takų ligomis serga 50 šalies gyventojų iš 100 tūkstančių. Šiam skaičiui padvigubėjus skelbiama gripo epidemija. Kodėl taip greitai pasiligojame, klausiame Kauno klinikų gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės, medicinos mokslų daktarės Jūratės Staikūnienės.

– Per vasarą buvę sveiki, atostogavę, grūdinęsi ir sveikai maitinęsi – valgę daug šviežių vaisių ir daržovių, rudenį pradedame sirgti peršalimo ligomis, vos vėsesniam vėjeliui papūtus?

– Viena sergamumo priežasčių – daugiau laiko praleidžiame patalpose. Orui atšalus, jos mažiau vėdinamos. Mus supa nematomų bakterijų ir virusų pasaulis. Jie mus atakuoja kiekvieną minutę. Kuo daugiau laiko praleidžiame patalpose, tuo didesnį kontaktą turime su galimais mūsų peršalimo ligų sukėlėjais.

– Vadinasi, susergame ne peršalę, o užsikrėtę nuo sergančiųjų?

– Didžiausias priešas yra virusas. Vien peršalimas nėra ligos priežastis. Ją sukelia virusai, vadinasi, mes nuo kažko užsikrečiame, juolab būdami nusilpę. Kai virusas būna stipresnis už mus, išsivysto liga.

– Kodėl taip yra po vasaros, palankios sveikatai, o ne pavasarį, kai, pavyzdžiui, nebeturime vietinių šviežių vaisių ir daržovių, esame pasiilgę saulės?

– Oro temperatūros pasikeitimas, atėjus rudeniui, yra stresas organizmui. Staigi temperatūros kaita nepalanki. Tai įrodo faktai, kai neretai susergame grįžę iš šiltųjų kraštų. Tie pokyčiai sukelia ir alergiją, kuri paūmėja pavasarį.

– Vadinasi, jei sušalę būtume aplinkoje be virusų – nesusirgtume?

– Tokios aplinkos nebūna. Bakterijos ir virusai gyvena aplink mus. Juos imuninė sistema įveikia arba ne. Infekcinėmis ligomis sirgti keturis kartus per metus yra normalu, vaikams – netgi 8–10 kartų.

– Tai yra labai daug.

– Sutinku, bet sergant lengvai tai yra treniruotė: įsijungia visi mechanizmai, ir liga praeina be komplikacijų. Nuo slogos, jei imuninė sistema stipri, pasveikstama per penkias dienas. Pati peršalimo liga, dažniausiai sloga ar gerklės uždegimas, sukelta paprasto viruso, greit prasideda ir greit baigiasi.

Jei būname pavargę, neišsimiegoję, nuolat patiriame stresą, nesilaikome režimo, einame į darbą ir turime kontaktų su sergančiaisiais kitomis infekcijomis, jomis užsikrečiame ir liga komplikuojasi.

– Kokie pavojai tuomet gresia?

– Komplikacijos – tai sinusitas, pūlinga angina, bronchitas, plaučių uždegimas, ausų – ypač vaikams. Štai ko reikia bijoti.

– Vadinasi, norint išvengti komplikacijų net ir sloguojant reikia gulėti lovoje?

– Režimas labai svarbus. Būtina pakankamai išsimiegoti, gerti daug skysčių, reguliariai maitintis – duoti medžiagų imuninei sistemai kovoti su liga. Reikia vengti kontaktų su sergančiaisiais, nes būdami infekuoti esame atviri bakterijai. Virusai sukelia paprastas peršalimo ligas, o bakterijos – jų komplikacijas.

– Jei peršti gerklę ar kankina sloga, nedarbingumo pažymos joks gydytojas neduos. Kaip laikytis režimo ir išvengti virusų, jei dirbi kolektyve?

– Sergant net ir sloga į darbą nereikėtų eiti, nešti infekcijos į kolektyvą ir ja užkrėsti kitus. Kai to nepaisoma, susidaro epidemijos. Nedarbingumo pažymą gauti galima, bet dauguma mūsų galvoja, kad sirgs trumpai ir nenori jos imti trims dienoms.

Gydytojai mato infekcijos požymius – varvančią ar užgulusią nosį, paraudusią gerklę, raudonas akis, gal ir keliomis dalimis padidėjusią kūno temperatūrą. Tikrai nereikia laukti plaučių uždegimo, kad gautum pažymą.

– O kaip stiprinti sveikatą rudenį ir žiemą, kad neužsikrėstume, imunitetas būtų stiprus?

– Pirmiausia reikia plauti rankas. Pamirštame, kad virusas plinta su seilėmis, kai kalbame. Oro lašeliai, kuriuos išleidžiame iš burnos, nosies, neša virusą. Šis sėda ant visų paviršių. Būtina dažnai plauti rankas, kad viruso neperneštume į burną. Net ir laikantis šių taisyklių tikrai dažniau sergame vadinamosiomis lėtinėmis ligomis. Pavyzdžiui, sergančiųjų alergine sloga per šimtmetį padaugėjo 20 kartų.

– Ar tiesa, kad alergine sloga sergantys vaikai ir suaugusieji dažniau serga ir peršalimo ligomis?

– Taip, tai tiesa. Įrodyta, kad alergiški žmonės yra labiau neatsparūs infekcijai, o ja užsikrėtę serga ilgiau negu šios problemos neturintieji. Neretai tėvai klysta manydami, kad augina paprasčiausiai dažniau sergantį vaiką, ir nė neįtaria, kad užsitęsusi sloga yra alerginė.

Nustačius alerginę slogą ir ją gydant, dažnos peršalimos ligos nebevargina.

– Kodėl taip yra?

– Alergenai, užterštas oras žaloja kvėpavimo takus, pažeidžiami įgimti mechanizmai, skirti gintis nuo infekcijos. To užtenka, kad greičiau kibtų infekcijos.

Dar labai kenkia lėtinis stresas, kurio galime ir nejausti, bet jis eikvoja mūsų imuninę sistemą. Stebuklingo recepto, kaip ją išsaugoti, neturime. Jei turėtume – nebūtų problemų. Visos priemonės gali padėti: grūdinimasis, patalpų vėdinimas, rankų plovimas, pakankamo kiekio skysčių vartojimas. Vitaminas C, ežiuolė, cinko preparatai gali sutrumpinti sirgimo laiką, sustiprinti imuninį atsaką. Mažiau turime įrodymų, kas gali apsaugoti nuo ligos, daugiau – kas susirgus gali ją palengvinti, sutrumpinti ligos laiką.

Sveiki būdami nepamirškime judėjimo, fizinio aktyvumo, ypač gryname ore, o ne salėje, kur gali būti sergančiųjų. Sportuojant suaktyvėja kraujotaka, mūsų organizmas priplūsta kraujo, o jame yra visi imuninės sistemos komponentai. Kai jie efektyviai kovos su infekcija, patekusia į organizmą, nesusirgsime.

– Gal reikia sugrąžinti senais laikais vykusias gamybines mankštas darbo kolektyvuose?

– Kinijoje ir dabar vyksta masinės mankštos. Mes to nedarome, vaikai, deja, eina pasivaikščioti ne į lauką, o į "Akropolį".

Gera nuotaika, antistresinis mąstymas taip pat padeda išsaugoti sveikatą. Reikia nusiteikti, kad žiemą sirgsime, ir labai stengtis išvengti peršalimo ligų komplikacijų.


Temperatūra yra iki 38 °C

Konsultacija su gydančiu gydytoju.
Lovos režimas karščiavimo periodu.
Dieta, vitaminai (ypač vitaminas C).
Gausus skysčių kiekis (arbata, sultys, sultinys, mineralinis vanduo).
Nosies gleivinės paburkimui mažinti – jūros vandens preparatai, nosies lašai arba aerozolis, pasikonsultavus su gydytoju.
Atsikosėjimui lengvinti – gebenės lapų ekstraktas, čiobrelių sirupas, kiti vaistai, rekomenduoti gydytojo.

Temperatūra 38–38,5 °C

Visos minėtos priemonės (esant temperatūrai iki 38 °C).
Vartoti karščiavimą mažinančius gydančio gydytojo skirtus vaistus (ypač vaikams, kuriems pasireiškė traukuliai nuo temperatūros; kūdikiams iki 2 mėn. amžiaus; vaikams iki 3-ejų metų, sergantiems lėtinėmis ligomis; jei karščiavimas vaikui sukelia didelį diskomfortą.

Temperatūra daugiau nei 38,5 °C

Visos minėtos priemonės (esant temperatūrai iki 38 °C).
Vartoti gydančio gydytojo rekomenduotus karščiavimą mažinančius vaistus (galima paracetamolio arba ibuprofeno kas 4–6 val., tikslinga ibuprofena kaitalioti su paracetamoliu).
Draudžiama vaikams karščiavimui mažinti vartoti aspiriną.
Galima temperatūrą mažinti ištrinant kūną rankšluosčiu, sumirkytu drungname vandenyje.

Patarimai susirgus gripu

Konsultacija su gydančiu gydytoju.
Gulimas režimas, ramybė.
Svarbu gerti daug skysčių, geriau rūgščių (pavyzdžiui, su citrina, spanguolėmis), tinka vaisinės arbatos, žalioji arbata, taip pat ir sultiniai, ypač vištienos (veikia raminamai, skystina gleives, gerina apetitą ir pan.).
Jei yra galimybė, sergantį asmenį atskirti nuo kitų šeimos narių atskirame kambaryje.
Dažnai vėdinti ir valyti patalpas.

Būtina mediko pagalba

Kelias dienas nemažėja temperatūra, ir žmogus labai blogai jaučiasi, atsiranda sąmonės sutrikimų, didelis mieguistumas.
Jei sunku kvėpuoti, žmogus dūsta, sutrinka kvėpavimas.
Atsirado stiprus šlapias kosulys.
Per tris dienas būklė negerėja (temperatūra didesnė nei 38,5 °C ir ji nekrenta).
Viduriavimas, vėmimas nemažėja ar nepraeina per dvi dienas.


Šiame straipsnyje: virusaigripasperšalimo ligos

NAUJAUSI KOMENTARAI

reklama visi bėgate skiepytis

reklama visi bėgate skiepytis portretas
užtektų ir paveiksliuko, kad sužinoti ką norima pasakyti...

mirtis

mirtis portretas
temperatura yra organizmo apsaugine reakcija.pakeles temperatura organizmas patas naikina virusus,o jeigu naudot vaistus mazinancius temperatura, tai mes trukdom organizmui.ibuprofeno uzsienyje be recepto negausi, o ji naugoja norintys apsinest.imunitetas priklauso 70% nuo zarnyno veiklos,o antibiotikai naikina gerasias zarnyno bakterijas.po antibiotiku vartojimo butina pavartot geruju bakteriju kompleksa.kodel sito nesako daktarai? gal jie dirba farmacininku kisenei? kodel jie isvazineja visa pasauli uz israsytus vaistus?

Hm

Hm portretas
"Temperatūra yra iki 38 °C..." - kitaip tariant, ir žemiau nulio gali būt? Bet tada jau jokios priemonės nepadės...
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių