- Aigustė Tavoraitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kelios dešimtys per dieną prie kabineto besirikiuojančių pacientų, šūsnys popierių ir dokumentų, vienas po kito leidžiami sveikatos apsaugos ministro įsakymai ir laiko stoka juos perskaityti.
Ar ką tik priimtas Šeimos medicinos plėtros veiksmų planas, ilgai dūlėjęs valdininkų stalčiuose, padės įveikti šeimos gydytojų išsakomas skaudžias problemas?
Jaučiasi spraudžiami į kampą
„Planai vis rašomi, tačiau esminės eilių atsiradimo priežastys nesprendžiamos. Šeimos gydytojai puikiai susitvarkytų, jei ne painiava dėl kompensuojamųjų vaistų išrašymo ir dėl to atsirandančių perteklinių konsultacijų. Vaistus pacientui paskiria antrinio ar tretinio lygio specialistas. Tačiau pratęsti jų receptą pacientas ateina pas šeimos gydytoją. Šis pagal normą gali išrašyti vaistus, bet dažnai būna suvaržytas, nes privalo pacientą siųsti konsultacijos pas specialistą. Taip susidaro perteklinės eilės, gaišinamas brangus šeimos gydytojo laikas bei išmetami pinigai“, – aiškino Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė.
Situaciją blogina ir neveikianti ilgalaikio lėtinėmis ligomis sergančių ligonių stebėjimo sistema – jei pacientai eitų pas ilgalaikius stebėtojus, nereikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir taip sumažėtų eilės.
„Tokiu būdu šeimos gydytojai yra tarsi spraudžiami į kampą. Jei neišrašai kompensuojamų vaistų, pacientą siunti pas antro lygio specialistą, Akreditavimo tarnyba baudžia dėl perteklinės konsultacijos. O jeigu elgiesi priešingai, vaistus išrašai pats, nepaisei aukštesnio lygio specialisto rekomendacijų, padarei žalą Valstybinei ligonių kasai“, – kalbėjo A.Kavaliauskaitė.
Tikisi progreso
LSMU Medicinos akademijos Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius pritaria, jog kuriamos perteklinės eilės. Tačiau pridūrė, kad Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 m. veiksmų planas – politiškai geras dokumentas ir juo vadovaujantis galima tikėtis progreso.
„Sveikatos apsaugos ministerijai išvardijome pagrindines lėtines ligas, dėl kurių išties nebūtina specialisto konsultacija. Juk tam prireikia atlikti daugybę brangių tyrimų, kurie papildomai kainuoja ligonių kasoms, tai nėra racionalu, – kalbėjo jis. – Pacientą būtina siųsti išsitirti norint keisti gydymą, skirti intensyvesnius vaistus.
Tačiau dėl to ypač rajonuose gyvenantys žmonės susiduria su problema: nėra specialistų, arba jie retai atvažiuoja. Tada pats šeimos gydytojas stato save į pavojų, bet toliau skiria tuos vaistus.“
Stebėjimo sistema „lūžo“
Kiek kitokios nuomonės profesorius laikėsi dėl pacientų siuntimo ilgalaikių stebėtojų priežiūrai.
„Kuriant šią sistemą viskas prasidėjo nuo retų ligų, transplantacijų stebėjimo. Tačiau vėliau sąrašas išplėstas vos ne iki visų lėtinių ligų. Tad jei iš pradžių šią sistemą specialistai vertino teigiamai, vėliau situacija pasikeitė – srautai sparčiai išaugo, o apmokėjimas liko menkas, sistema dabar neveikia“, – aiškino prof. L. Valius.
Jo manymu, tik sergantieji retomis ligomis ar kitais išskirtiniais atvejais turėtų būti prižiūrimi siauros srities specialistų. O kai pas juos, pavyzdžiui, vis privalo apsilankyti diabetu sergantys pacientai, dingta tęstinumas – šeimos gydytojas nebegali sekti bendros paciento būklės, nežino, kokius vaistus jis vartoja ir kt.
Kokiais vaistais gydyti?
Diskusijos tęsiasi ir dėl kompensuojamųjų vaistų sąrašo. A. Kavaliauskaitės manymu, ligonių kasoms verčiant šeimos gydytoją išrašyti pigesnius vaistus, o ne tuos, kuriuos paskyrė aukštesnio lygio specialistas, nusikalstama žmogaus sveikatai.
„Kam vienai ligai gydyti reikia trisdešimties ar net šešiasdešimties vaistų pavadinimų? Be to, neretai negali pacientui skirti reikalingiausių, dėl veikliųjų medžiagų vertingesnių medikamentų. Yra apribojimai: pirmiausia išrašyti pigesnius vaistus – pabandyti vienus, tada kitus... Bet žmogus juk – ne bandomasis triušis. Beje, ir sveikatos apsaugos ministro įsakymai neretai vienas kitam prieštarauja. Tad kaip gydyti pacientą surištomis rankomis?“, – stebėjosi A. Kavaliauskaitė.
Su tokiu aiškinimu nesutiko prof. L.Valius. Pasak jo, nebūtina pradėti nuo paties geriausio vaisto, kartais užtenka ir elementaraus, t.y. pigiausio.
„Be to, labai svarbu atskirti du dalykus – gydytojo kompetenciją skiriant vaistą ir valstybės galimybes kompensuoti. Visų vaistų ji kompensuoti negali, dėl to atsiranda apribojimų, tam tikros gydymo schemos. Tačiau jei pacientas pats pasiruošęs mokėti už vaistus, galima gydymą pradėti nuo to, ko jis pageidauja.
Taip pat šeimos gydytojams nereikėtų pamiršti, kad jie turi teisę bet kokį vaistą trumpam laikui skirti „baltu receptu“. Ypač tai aktualu, kai pacientas ilgesnį laiką negali patekti pas specialistą“, – sakė pašnekovas.
Komentarai
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos vadovas prof. Julius Kalibatas:
– Tiek poliklinikų, tiek ligoninių antrinė grandis yra kiek hipertrofuota. Bent didžiųjų miestų poliklinikose bendrosios praktikos gydytojai dirba apsupti konsultantų. Jiems reikalingos konsultacijos, už tai jie gauna pinigus. Ir kartais poliklinikos vadovybė spaudžia šeimos gydytojus siųsti konsultacijos.
Šeimos gydytojo krūvis milžiniškas: per dieną jam tenka priimti 30–35 pacientus. Tad nors jis ir galėtų tam tikrą problemą spręsti savo lygmeniu, dėl laiko trūkumo priverstas siųsti pacientą pas konsultantus.
Daug kur ribojama šeimos gydytojams išrašyti receptus. Jie gali ir žino, jog tas vaistas tinkamas konkrečiam žmogui, bet negali jo išrašyti, nes tą gali tik konsultantas. Tad taip tik dirbtinai daromos konsultacijos. Kuriama painiava. Yra šeimos gydytojo norma, o SAM įsakymai pradeda prieštarauti jai, neigti ją.
Tarp pirminės ir antrinės grandies yra didelis disbalansas. Pirminę reikėtų plėsti, o antrinę – mažinti. Tam reikia stiprios politinės valios, uždaryti tam tikrus nefunkcionalius skyrius rajonų ligoninėse. Priešingu atveju jokių poslinkių tikėtis neverta.
Šeškinės poliklinikos direktorius Jonas Kairys:
– Labai jau retos diagnozės yra, kad vien tik specialistas galėtų išrašyti vaistus. Jei jau kartą yra pakonsultuota, sudaryta gydymo schema, to užtenka, kad šeimos gydytojas galėtų mėnesiais tuos pačius medikamentus skirti. Dėl papildomų konsultacijų sprendžia pats gydytojas, jeigu jam kažkas neaišku, jeigu yra kokių įtarimų, jei mato, kad nepasiduoda gydymui liga pagal priimtą schemą.
Vis dėl to neretai pats pacientas ateina susirašę ant lapelio, kokių tyrimų ir kokių sričių specialistų konsultacijų jiems reikia. Tačiau pacientas neturėtų diktuoti sąlygų gydytojui. Juo labiau, kad pagal sutartis su VLK yra numatytas konsultacijų skaičius, už kurį bus apmokama, tad jų viršyti per daug negali.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seną keičia naujas? Skausmo gydymas dabar
Lėtinis skausmas yra neatskiriama gyvenimo dalis, su juo susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Nuo senovės civilizacijų su pradiniais ir primityviausiais gydymo metodais iki šiuolaikinės inovatyvios medicinos pagrindinė problema išl...
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą1
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika8
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...