Sėdimas darbas gali lemti ir nemigą

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kirtiklienė pažymi, kad ilgas kasdienis sėdėjimas gali pakenkti daugeliui žmogaus kūno organų ir sistemų, o dirbančius sėdimą darbą ragina ieškoti kuo daugiau progų pajudėti.

Ir nugaros skausmai, ir trombai

V. Kirtiklienė sako, kad žmogus yra sutvertas judėti, o štai sėdėjimas – viena blogiausių ir nenatūraliausių žmogaus kūno padėčių. Nepaisant to, daugybė žmonių šiandien didelę dienos dalį praleidžia būtent sėdėdami. Tai lemia vis dažniau fiziškai pasyvus ir sėdimas darbo pobūdis bei aktyvaus laisvalaikio trūkumas.

Sėdint spaudžiami plaučiai, skrandis ir kitos gyvybiškai svarbios kūno dalys, keičiasi natūrali jų padėtis, sutrinka kraujotaka ir veikla.

„Vienas dažniausių gyventojų nusiskundimų šiandien yra nugaros skausmai ir daugeliu atvejų jie yra susiję su sėdimu darbu. Ilgai sėdint, nugaros raumenys įsitempia ir pavargsta, praranda tonusą, raiščiai persitempia. Taip formuojasi netaisyklinga laikysena, gali iškrypti stuburas. Be to, formuojasi stuburo sąnarių pakitimai ir diskų išvaržos“, – sako V. Kirtiklienė.

Gydytojos teigimu, ilgos valandos praleidžiamos sėdint turi neigiamos įtakos ir vidaus organams. Sėdint spaudžiami plaučiai, skrandis ir kitos gyvybiškai svarbios kūno dalys, keičiasi natūrali jų padėtis, sutrinka kraujotaka ir veikla. Be to, dėl sėdėjimo sulėtėjusi kraujotaka didina trombų susiformavimo kraujagyslėse, kojų venų ligų riziką. Įrodyta, kad ilgai sėdint taip pat didėja tikimybė susirgti gaubtinės žarnos, gimdos, kiaušidžių ir krūties vėžiu, vystosi hemorojus, vyrams gali kilti nevaisingumo problemų.

Galima nemiga

„Paradoksalu, tačiau dirbant sėdimą darbą pavargstama greičiau negu judant, užsiimant fizine veikla. Taip yra todėl, kad į susitraukusius nejudančius raumenis ir audinius patenka mažiau kraujo bei deguonies. Dieną dėl to gali apimti mieguistumas, suprastėti nuotaika, o naktį tikėtina nemiga. Nejudrumas, sėdėjimas ilgą laiką taip pat gali lemti depresiją ir kitas psichikos ligas, galvos skausmus, organizmui tampa sunkiau kovoti su stresu“, – su sėdimu darbu susijusius negalavimus vardina V. Kirtiklienė.

Anot specialistės, nuolatinis sėdėjimas taip pat gali tapti širdies kraujagyslių sistemos, cukrinio diabeto, nutukimo, celiulito, osteoporozės ir kitų rimtų ligų priežastimi. Žmonių, kurie daugiausia laiko praleidžia sėdėdami, gyvenimo trukmės vidurkis yra gerokai mažesnis, o ankstyvos mirties rizika – didesnė.

Pasekmės – vis jaunesniems

„ERGO Life Insurance“ Lietuvoje Sveikatos draudimo departamento vadovė Laima Stasiulionienė sako, kad sveikatos draudimu apdrausti lietuviai vis dažniau draudimo sumas išleidžia būtent su sėdimu darbu sietinų ligų ir sveikatos sutrikimų gydymui bei diagnostikai. Be to, tokių sveikatos priežiūros paslaugų vis dažniau prireikia ir jaunesniems žmonėms.

„Sveikatos problemos dėl nejudrumo, ilgo sėdėjimo prie kompiuterio gali pasireikšti ir pakankamai jauname amžiuje. Štai, pavyzdžiui, stebime, kad kojų venų operacijos jau atliekamos net ir 30 -ties neturintiems apdraustiesiems, kas anksčiau būdavo retenybė. Kartais įvairios su ilgu kasdieniu sėdėjimu susijusios ligos jauniems asmenims diagnozuojamos jau gan pažengusioje stadijoje, todėl išgydyti jas būna sudėtingiau“, – konstatuoja L. Stasiulionienė.

Kojų venų operacijos jau atliekamos net ir 30-ties neturintiems apdraustiesiems, kas anksčiau būdavo retenybė.

Anot L. Stasiulionienės, sveikatos draudimo sumas gyventojai vis dažniau išleidžia stuburo ir sprando ligų, kraujotakos sutrikimų, venų ligų, riešo kanalo sindromo, kuris atsiranda dėl ilgo naudojimosi kompiuterio pelyte, diagnozei ir gydymui.

Svarbu stengtis judėti

L. Stasiulionienės teigimu, dirbantys sėdimą darbą neigiamą poveikį sveikatai turėtų bandyti kaip galima labiau sumažinti stengdamiesi pajudėti kiekviena pasitaikiusia proga.

„Dirbant atsisėdus prie kompiuterio tiesiog būtina reguliariai daryti pertraukas, pailsėti, pajudėti. Pravartu pasirąžyti, pagniaužyti kumščius ar guminį rutuliuką, atlikti kaklo, nugaros, kojų raumenų, sėdmenų, rankų tempimo pratimus, pajudinti kojas, atsistoti, pasivaikščioti. 5-10 min. pertraukėlės turėtų būti daromos kas 30-50 min. ar dažniau. Be to, svarbu kasdien mankštintis ir mažiausiai tris kartus per savaitę sportuoti“, – sako L. Stasiulionienė.

Tuo metu gydytoja V. Kirtiklienė pažymi, kad taip pat svarbu darbo vietoje sėdėti taisyklingai. Sėdėti ir galvą laikyti reikėtų tiesiai, o apatinę nugaros dalį lenkti šiek tiek į vidų. Šlaunys ir blauzdos turi sudaryti statų kampą, o padai tvirtai remtis į grindis. Sėdint pečiai turėtų būti nuleisti, o sprando raumenys atpalaiduoti. Esant galimybei verta rinktis darbo stalus, prie kurių galima dirbti ir sėdint, ir atsistojus.