Saulės smūgis itin pavojingas vaikams ir senjorams

  • Teksto dydis:

"Buvo vidurvasaris, kaitino saulė, oro temperatūra perkopė 30 °C. Visa šeima smagiai leidome laiką lauke, maudėmės baseine, kol po popiečio miego mažasis Jokūbas pabudo karščiuodamas. Buvo mieguistas, atrodė netgi nusilpęs, tarsi būtų sunkiai peršalęs", – pasakoja tuomet dvimečio Jokūbo mama Aistė.

Gali baigtis infarktu

Mažąjį Jokūbą ištiko gana dažnas, ypač tarp mažamečių vaikų, reiškinys – perkaitimas, – paaiškina šeimos gydytoja Inga Lapūnienė ir dalijasi įžvalgomis kaip apsaugoti savo atžalas ir patiems apsisaugoti nuo perkaitimo, neretai vadinamo tiesiog saulės smūgiu.

"Karštomis vasaros dienomis, ypač jei aktyviai leidžiame laiką, būname saulės atokaitoje, geriame nepakankamai vandens, organizme susikaupia šilumos perteklius. Įprastai šį perteklių organizmas pašalina prakaituodamas, deja, kartais jam taip ir nepavyksta išgarinti susikaupusios šilumos ir tuomet ištinka vadinamasis šilumos smūgis. Tai pavojinga būklė, ypač mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, galinti sukelti dehidrataciją ir gyvybiškai svarbių organų pakenkimą", – sako šeimos gydytoja.

Ji atkreipia dėmesį, kad perkaitimas itin pavojingas vaikams, ypač kūdikiams ir mažamečiams, taip pat senjorams, vyresniems nei 75-erių.

"Vaiko organizmas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiojo, todėl karštis jį veikia labiau. Vaikai mažiau prakaituoja, jų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išvystyti ir procesas užtrunka ilgiau, jie turi didesnę riziką perkaisti ir susirgti ligomis, susijusiomis su perkaitimu, – sako I.Lapūnienė. – Senjorams itin pavojingas skysčių netekimas, dėl kurio gali sutrikti kraujo krešumas, kyla trombozės, hipertenzinės krizės rizika, galinti baigtis miokardo infarktu ar ūminiu insultu."

Bene pagrindinis patarimas, kaip sumažinti perkaitimo riziką, – vartoti pakankamai skysčių. Verčiau rinktis paprastą arba mineralinį vandenį.

Pasak gydytojos, perkaitimas taip pat pavojingas ir sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, kenčiantiems dėl nutukimo, turintiems skydliaukės sutrikimų.

Supainioja su peršalimo ligomis

Šeimos gydytoja pastebi, kad perkaitimą nesunku supainioti su peršalimo ligomis. Pasak jos, perkaitimui taip pat būdingi tokie simptomai kaip bendras silpnumas, galvos skausmas, pakilusi temperatūra (net iki 40 °C). Vis dėlto ištikus šilumos smūgiui būdingi ir tokie simptomai kaip galvos svaigimas, pykinimas, žmogus gali pradėti  viduriuoti. Dažnai kamuoja stiprus troškulys, apima mieguistumas, vangumas, gali sutrikti orientacija aplinkoje, darosi sunku eiti. Perkaitimui būdinga ir paraudusi karščiuojanti oda, padažnėjęs širdies plakimas.

Inga Lapūnienė. Asmeninio arch. nuotr.

"Bene pagrindinis patarimas, kaip sumažinti perkaitimo riziką, – vartoti pakankamai skysčių. Tiesa, karštomis dienomis verčiau rinktis paprastą arba mineralinį vandenį, riboti saldžių, gazuotų ar kofeino turinčių gėrimų vartojimą, kurie, atvirkščiai, skatina skysčių šalinimąsi iš organizmo. Dažniau atsigerti pasiūlykite ir mažiems vaikams, ypač jei šie dar nemoka patys paprašyti arba yra pernelyg pasinėrę į žaidimus", – pasakoja I.Lapūnienė.

Karštomis dienomis rekomenduojama riboti ir fizinę veiklą. "Jeigu įmanoma, likite viduje, ypač karščiausiu paros metu – nuo 11 iki 17 val. Veiklą planuokite ankstyvą rytą, vėlyvą popietę ar vakare", – sako gydytoja.

Karštomis dienomis gydytoja pataria dėvėti ir tinkamą aprangą – rinktis laisvus, šviesius, orui laidžius natūralių audinių drabužius, nepamiršti dėvėti kepurės ar kito galvos apdangalo. Ruošiantis miegoti – gerai išvėdinti patalpas, o miegant užtikrinti oro cirkuliaciją kambaryje.

Spąstai – vežimėlis, automobilis

Šeimos gydytoja atkreipia dėmesį į vieną dažniausiai kūdikius auginančių mamų daromą klaidą dengti kūdikio vežimėlį skaromis ar kitais audiniais, taip siekiant apsaugoti nuo saulės.

"Tai viena didžiausių ir pavojingiausių klaidų vasarą. Kai lauke kaitina saulė, uždaras kūdikio vežimėlis gali virsti kone šiltnamiu. Uždengus jį audiniu, vežimėlyje sutrinka oro cirkuliacija ir taip dar labiau padidėja perkaitimo rizika. Ypač vasarą svarbu pasirūpinti, kad vežimėlyje cirkuliuotų šviežias oras – rinktis orui laidų vežimėlio stogelį, vietoj audinio – specialų skėtį nuo saulės, o jei jau pridengti – tai tik itin plonu ir laidžiu audiniu, užtikrinant, kad į lopšį pateks pakankamai šviežio oro", – įspėja gydytoja.

Pasak jos, perkaitimo spąstais gali tapti ir automobilis, todėl niekada nereikėtų jame palikti vaikų vienų net ir labai trumpai. Stovinčiame automobilyje oras gali įkaisti net iki 40 °C virš lauke esančios temperatūros, o didžiausias temperatūros šuolis fiksuojamas jau per pirmas 5 minutes nuo automobilio užrakinimo.

Stipriai sukaitus, rekomenduojama persikelti į vėsesnę patalpą ar šešėlį, pailsėti, lėtai pagurkšnoti vandens. Jei atsiranda šilumos smūgiui būdingų simptomų – padažnėja pulsas, pykina, žmogus netenka sąmonės, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Kol atvyks medikai, perkaitusį žmogų reikia perkelti į kuo vėsesnę vietą, nuvilkti drabužius. Jei žmogus sąmoningas – duoti atsigerti, stengtis sumažinti kūno temperatūrą: apšlakstyti vėsiu vandeniu, apkloti vėsiu vandeniu sušlapintais rankšluosčiais. Jei žmogus neteko sąmonės, būtina paguldyti ant šono, patikrinti, ar kvėpuoja, kritiniu atveju imtis pirminio gaivinimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių