- Marijana Jasaitienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau nei kas trečias šauktinis nuolatinei privalomajai karo tarnybai netinka dėl sveikatos problemų. Daugiausia – dėl psichikos ligų ir psichinių problemų.
Atspindi bendrą būklę
Šiomis dienomis skelbiami šauktinių į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai. Pakeisti jau atitarnavusius tėvynei į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose bus pašaukti 3 827 karo prievolininkai.
Praėjusiais metais Lietuvos kariuomenė sulaukė daugiau kaip 7 tūkst. kandidatų. Kai kurie jaunuoliai pasinaudojo pirmumo teise atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, apie 3 tūkst. jaunų Lietuvos gyventojų buvo savanoriai.
Deja, tik 3 800 jaunuolių buvo pripažinti tinkamais pradėti šią tarnybą. Po privalomųjų karo prievolės administravimo procedūrų paaiškėjo, kad net trečdalis kandidatų negali atlikti pareigos tėvynei dėl prastos sveikatos būklės.
"Kasmet šis skaičius kinta. 2017–2018 m. jis buvo didesnis, sudarė daugiau nei 40 proc.", – skaičius palygino Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių sveikatos priežiūros sektoriaus viršininkė pulkininkė leitenantė Nijolė Bražinskaitė.
Jos teigimu, Karinės medicininės ekspertizės komisijos sveikatos patikrinimų duomenys atspindi bendrą 18–26 m. Lietuvos jaunimo sergamumą ir ligotumą.
Daugiausia – psichikos ligų
Kokios ligos dažniausiai diagnozuojamos? Kodėl dėl jų jaunuoliai netinka karo tarnybai?
Į šį klausimą pulkininkė leitenantė N.Bražinskaitė atsako, kad, vertinant kandidatų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, pripažintų jai netinkamais, pasiskirstymą pagal ligų grupes, pirmauja psichikos ligos ir psichinės problemos.
Daugiau nei trečdalį atleistųjų iš tarnybos anksčiau laiko sudaro kariai dėl traumatologinių ligų ar paūmėjusių buvusių traumų padarinių, 30 proc. – dėl psichikos ligų ir psichinių problemų.
"Lyginant kelių metų statistiką dėl psichikos ligų bei psichinių problemų, netinkamais tarnybai buvo pripažinti apie 30–37 proc. nuo bendro šauktinių pripažintų netinkamais skaičiaus", – patvirtino N.Bražinskaitė.
Antroje vietoje – terapinės ligos, diagnozuotos 29,8 – 33 proc. jaunuolių, trečioje – chirurginės ir traumatologinės, nustatytos 10–13 proc. šauktinių. Dėl kitų ligų netinkamais buvo pripažinta nuo 2,4 proc. iki 4,5 proc. šauktinių.
"Terapinių ligų grupėje vyrauja širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ligos. Lyginant su ankstesniais – 2015–2017 m., daugėja kandidatų, kurie į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pripažįstami netinkamais dėl chirurginių ir traumatologinių ligų. Daugiausiai – dėl jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligų, įgimtų formavimosi ydų, deformacijų. Tai, pavyzdžiui, ryški plokščiapadystė, ryškūs stuburo iškrypimai, inkstų akmenligė bei tam tikrų išorinių paveikių – traumų padariniai", – sveikatos problemas pakomentavo Karių sveikatos priežiūros sektoriaus viršininkė N.Bražinskaitė.
Skaičiai vis didėja
Maždaug 6–7 proc. jaunuolių šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atidedamas dėl laikinų sveikatos sutrikimų, tokių kaip kaulų lūžiai, būklės po ūmių traumų, ligų. Sveikimo periodui pasibaigus jiems skiriama pakartotinė ekspertizė.
Kandidatų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą karinė medicinos ekspertizė atliekama, vadovaujantis Karinės medicinos ekspertizės nuostatais, Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninėse pakomisėse, kurios yra Kaune, Vilniuje, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Kandidatų sveikatą tikrina šeimos, vidaus ligų gydytojai, psichiatrai ir psichologai. Visiems tikrinamiesiems atliekami standartiniai, esant reikalui – papildomi tyrimai, konsultuoja gydytojai specialistai.
"Tarnybos metu pasireiškus naujų sveikatos sutrikimų, kurie nustatomi pirmą kartą, ar paūmėjus jau esamiems, dalis karių yra atleidžiami nuo tarnybos anksčiau laiko", – atkreipia dėmesį pulkininkė leitenantė N.Bražinskaitė.
Ir pateikia duomenis: 2015 m. netinkamais tęsti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pripažinti 33 kariai, 2016–2017 – 162, 2017–2018 m. – 186 kariai. Akivaizdu, kad šis skaičius vis didėja.
Pagalba – visą parą
"Naujai nustatyti sveikatos sutrikimai ar traumos sudaro apie 88–90 proc. visų atleidimo nuo tarnybos anksčiau laiko atvejų ir tik 10–12 proc. – paūmėjus anksčiau diagnozuotoms ligoms ar pasireiškus buvusių traumų padariniams", – priduria N.Bražinskaitė.
Didžiausią dalį – daugiau nei trečdalį atleistųjų anksčiau laiko iš tarnybos sudaro kariai dėl traumatologinių ligų ar paūmėjus buvusių traumų padariniams, 30 proc. – dėl psichikos ligų ir psichologinių problemų.
Kokios psichikos problemos, kankinančios privalomosios karo tarnybos karius, yra dažniausios?
Pulkininkė leitenantė N.Bražinskaitė į šį klausimą atsakė, kad kariai dažniausiai išgyvena dėl patiriamos įtampos, streso tarnybos metu, adaptacijos sunkumų bei motyvacijos tarnauti stokos. Būtent dėl šių problemų daugiausia karių kreipiasi į psichologą tarnybos vietoje ar neakivaizdžiai – elektroniniu paštu arba nemokamu psichologinės pagalbos telefonu, teikiančiu pagalbą visą parą.
Beveik penktadalis – 18 proc. karių atleidžiami iš tarnybos anksčiau laiko dėl terapinių ir maždaug kas dešimtas – 11 proc. – dėl neurologinių ligų. Dėl kitų organų sistemų netinkamais buvo pripažinti ir anksčiau laiko namo grįžo vienas du kariai iš šimto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės1
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba6
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet7
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...