Saugus maistas – nebūtinai ir sveikatai palankus | KaunoDiena.lt

Saugus maistas – nebūtinai ir sveikatai palankus

  • Teksto dydis:

Prekybos centrai, parduotuvės, turgūs ir kitos prekyvietės „lūžta“ nuo maisto, jis visas atitinka maistui keliamus Europos sąjungos ir nacionalinius teisės aktus ir yra saugus. Tačiau nereiškia, kad sveikatai palankus.

Daugelis žmonių galvoja, jei maisto produktas yra parduotuvėje, tai pasirūpinta ne tik jo sauga, kokybe, bet ir palankumu sveikatai. Nieko panašaus. Tad specialistai kviečia susimąstyti ne tik vartotojus, kad kuo rečiau būtų renkamasi sveikatai nepalankus maistas, bet ir gamintojus, būti atsakingais ne tik už maisto saugos ir kokybės reikalavimus, bet ir atsižvelgti į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, sveikatai palankios mitybos principus ir pritaikyti tai savo gaminamuose maisto produktuose.

Iš tikrųjų maisto pramonė sprendžia, ką mums gaminti, kad kuo daugiau nupirktume. Jie rūpinasi, ką mums pagaminti, kad kuo daugiau suvalgytume, o jei persivalgome į „pagalbą“ atskuba farmacija ir pasiūlo vaistų, kurių šiai dienai jau galima gauti ir maisto prekių parduotuvėse. Taigi problemų nėra? Vis dėlto kodėl tiek daug reikalavimų keliama maisto saugumui ir kokybei, o sveikos mitybos principai lieka kažkur šalia? Argi tai neturi būti susiję?

Maisto technologo kasdienybė

„Dirbdama maisto pramonėje, keldavau klausimą, kodėl mes laikomės teisės aktų, reglamentuojančių maisto gaminimo technologinius etapus, bet nesilaikome PSO rekomendacijų bei sveikatai palankios mitybos principų. Kodėl nenurodome ant rūkytos dešros ar bulvių traškučių pakuočių, kad „nėra palanku sveikatai”, ar „valgyti saikingai”? Dar besimokant maisto technologijos gudrybių universitete, buvo iškilęs šis klausimas, kai maisto priedas mononatrio glutamatas (E621) buvo pristatytas kaip „technologų stebuklas“, kuris gali padėti (nesvarbu iš kokių žaliavų), pagaminti skanų ir perkamą produktą. Ką tai rodo? – svarsto maisto technologė Raminta Bogušienė. – Jau tada mums buvo diegiama, kad turime gaminti pagal teisės aktus, kad būtų skanu, pigu, valgytų ir kuo daugiau suvalgytų. Mes tą ir darėme. Tačiau laikui bėgant, vis gaminant tokį maistą, kuris atitiko teisės aktus, sąžinės jausmas prabildavo, kam tai naudinga?

Padirbus vienoje maisto pramonės įmonėje ir perėjus į kitą, tikėtasi, kad kursime sveikatai palankius maisto produktus, bent jau sveikatai palankesnius, bet, žinoma, ta užduotis maisto technologo nesikeitė nei vienoje iš įmonių. Ji visuomet buvo: maisto produktas turi atitikti teisės aktus, turi būti saugus, sąlyginai kokybiškas, skanus, pigus ir kad paragavus jo norėtųsi daugiau, tai reiškia būtina technologo darbo sąlyga – pardavimų augimas. Bet visa tai juk turi ribas taip pat?!“, – patirtimi dalinasi R. Bogušienė.

Kodėl neatsižvelgia rekomendacijas?

„Daugumos gyventojų mityba nėra sveikatai palanki ir viena iš priežasčių, kad maisto gamintojai neskuba keisti maisto produktų sudėties ir gamybos technologijų pagal PSO rekomendacijas. Nepakankamai gaminama sveikatai palankių maisto produktų, kuriuose mažiau riebalų, pridėtinio cukraus, druskos, daugiau skaidulinių medžiagų, be maisto priedų. Ypač nepakankamas dėmesys skiriamas vaikų maitinimui viešojo maitinimo įstaigose“, – teigia VšĮ „Tikra mityba” direktorė Danguolė Gasparavičienė.

„Maisto pramonė siekia gaminti kuo pigiau. Primityvų skonį pasiekti galima pridedant riebalų, cukraus, pasūdant, suteikiant „dūmo“ aromatą, įdedant skonio stipriklių ir pan. Žinoma, tai pigu. Subtiliam skoniui gauti nenaudojant šių ingredientų tektų gerokai pagalvoti ir padirbėti, o to rezultatas būtų didesnė kaina, galimai sumažėtų pardavimai. Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo simboliu „Rakto skylutė“ pažymėtų produktų kūrimą ir gamybą, tačiau jie rinkoje atsiranda vangiai”, – pasakoja Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.

Visa viešoji erdvė kalba apie tai, kas sveikatai palanku, o kas ne, tuo tarpu parduotuvėse situacija gal ir keičiasi, bet nežymiai. Visi esame šios planetos gyventojai ir turime reikalauti galimybių valgyti ne tik saugų maistą, t.y. be mikrobiologinės, cheminės ir fizinės taršos, bet ir sveikatai palankų. Nejaugi nėra paklausos? Paklausa yra, tik kai kurie piliečiai dar nežino, kad nori valgyti sveikatai palankų maistą, nes maisto perteklius, skonių gausa ir chemijos pramonės stebuklai išderino natūralią maisto atrankos sistemą, pripratino prie dirbtinių, šimtus kartų „skanesnių“ produktų, praplėtė skrandžius ir užtemdė smegenis.

„Žinoma, vartotojui nėra lengva išlikti motyvuotam ir išlaikyti valią, juk norima valgyti ne mažiau nei tris kartus per dieną, ne tik dėl mažo pasirinkimo sveikatai palankaus maisto, bet ir dėl to, kad vyrauja didelis komercinis spaudimas, reklama, raginanti vartoti sveikatai nepalankius maisto produktus bei viešojoje erdvėje, internetiniuose portaluose ir spaudoje gausybė klaidinančių, komerciškai angažuotų straipsnių”, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.

Maistas saugus ir kokybiškas, bet retai palankus

Maisto pramonės atstovai pasakytų, bet mes taip kruopščiai laikomės visų reikalavimų, kontroliuojami visi technologiniai etapai nuo lauko iki stalo. Įdiegiame į gamybą maisto saugos ir kokybės standartus ISO 22000, BRC Food, IFS Food, pildome daugybę dokumentų, tikriname žaliavas, darome mikrobiologinius, cheminius tyrimus, apsaugome nuo įvairiausios fizinės taršos šaltinių, netgi lempas, bandydami įsitikinti, ar jos nesudužo, skaičiuojame kiekvieną dieną! Supakuojame maistą į saugias ir patrauklias pakuotes. Taip, tai tikrai daroma. Bet ar tai užtikrina, kad maisto produktas būtų ir sveikatai palankus?



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių