Salono oro gaiviklis – ne tik jaukumas, bet ir rizika susirgti

Tačiau, kaip pastebi LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas ir gydytojas Alvydas Unikauskas, dėl oro gaivikliuose esančių cheminių medžiagų gali kilti įvairių alergijų bei rimtų sveikatos sutrikimų.

Kad automobiliniai oro gaivikliai nėra pats sveikiausias būdas palaikyti malonų interjero kvapą, pritaria ir alergologė, Vilniaus universiteto profesorė Rūta Dubakienė.

„Jei kvapikliai būtų natūralios, gamtinės kilmės, tuomet daugelio problemų būtų galima išvengti. Tačiau dažniausiai tai yra cheminiai preparatai ir junginiai. Todėl jie bet kokiu atveju gali jautrinti žmogaus organizmą. Alergija cheminėms medžiagoms ir vaistams yra įgyjama. Nereikia turėti net jokių paveldimumo ryšių ar genetinio polinkio“, – LRT.lt teigia R. Dubakienė.

Tai, koks gali būti šalutinis poveikis žmonėms, kurie yra alergiški kai kurioms kvapikliuose naudojamoms medžiagoms, pasakoja gydytojas A. Unikauskas.

Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra kvėpavimo takų ir gleivinės sutrikimai, galvos skausmai, odos problemos, astmos priepuoliai ir neurologiniai sutrikimai.

„Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra kvėpavimo takų ir gleivinės sutrikimai, galvos skausmai, odos problemos, astmos priepuoliai ir neurologiniai sutrikimai“, – vardija gydytojas.

Jis priduria, kad piktnaudžiauti naudojant automobilių salonų kvapiklius nereikėtų dėl to, kad apie 95 proc. cheminių kvapų išgaunami iš naftos. Sintetiniais kvapais prikvėpintų automobilių vairuotojai gali neužuosti stiprių kvapų.

Tai vadinama uoslės nuovargiu. Tokią situaciją galima apibūdinti pavyzdžiu, kai keleiviui įlipus į automobilį jame esantis kvapas atrodo itin intensyvus ir aštrus, o pats vairuotojas jo nejaučia.

Cheminių medžiagų ir teršalų kokteilis

Automobilinių kvapiklių forma gali būti įvairi – impregnuoti popieriniai, purškiami, sukurti eterinių aliejų pagrindu arba želinės sudėties. Nuo kvapiklio rūšies gali priklausyti ir jų poveikis žmogui.

„Tai priklauso nuo medžiagos pateikimo formos. Aerozoliai yra lakesni, tačiau medžiagos, kurios yra impregnuotos, išsilaiko ilgiau. Iš esmės bet kokiu pavidalu pateikta medžiaga yra rizikingas dalykas“, – pažymi R. Dubakienė.

„Reikia pagalvoti apie tai, kad automobilis yra uždara erdvė. Todėl esant aukštai temperatūrai, kai automobilio vidus įkaitinamas, tuose kvapikliuose esančios medžiagos garuoja.

Pridėkime kitus teršalus iš aplinkos ir visam tam susimaišius atsiranda junginiai, kurie žinoma gali sukelti neigiamą poveikį.

Kondicionieriaus sistemoje taip pat būna įvairių nešvarumų, kurie taip pat patenka į automobilio vidų ir į bendrą terpę. Viskam susimaišius, gauname tikrai ne patį sveikiausią kokteilį“, – LRT.lt akcentuoja R. Dubakienė.

Kai kurie vairuotojai savo automobiliuose naudoja ne po vieną kvapiklį. Kartais, net ir skirtingos rūšies. Tai gal ir užtikrina efektyvumą kvapo atžvilgiu, tačiau taip pat yra ir kenksminga.

„Tos kvapą skleidžiančios priemonės gali stiprinti viena kitos veikimą ir tie mišiniai gali būti gerokai agresyvesni. Žinoma geriausiai būtų nenaudoti nieko arba grįžti prie natūralių dalykų, tačiau kiekvienas žmogus turi laisvę rinktis pagal save“, – pabrėžia R. Dubakienė.

Sudėtis nėra žinoma

Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pastebi A. Unikauskas, ne visi oro gaiviklių ir automobilinių kvapiklių gamintojai atskleidžia tikslias jų sudėtis. Tačiau kai kurios jų yra puikiai žinomos ir tikrai ne iš gerosios pusės.

„Yra žinoma, kad mašinų kvapikliuose yra kancerogenų, endokrininės veiklos trikdytojų, taip pat alergenų, kvėpavimo takų dirgiklių. Viename oro gaiviklyje gali būti tūkstančiai įvairių cheminių medžiagų“, – perspėja gydytojas.

A. Unikauskas pateikia šokiruojančių faktų iš įvairių tyrimų apie aromatizuotus produktus. Pavyzdžiui, populiariuose aromatizuotuose produktuose buvo aptikta 130 skirtingų lakiųjų organinių junginių rūšių. Ištirtuose gaminiuose buvo nuo 1 iki 8 skirtingų toksiškų ir pavojingų cheminių medžiagų.

44 proc. ištirtų produktų, kurių sudėtyje yra aromatinių medžiagų, yra nuo 1 iki 24 skirtingų kancerogenų. Tai medžiagos, galinčios sukelti vėžį.

„Kvapiklių ženklinimo įstatymai nereikalauja, kad ant etiketės būtų rodomi visi ingredientai. Beje, ant daugumos etikečių sudėtis surašyta labai neaiškiai arba jos apskritai nėra“, – pastebi A. Unikauskas.

Etanolis ir acetonas yra medžiagos, dažniausiai naudojamos kaip kvepalų chemikalų stabilizatoriai kartu su lakiaisiais cheminiais junginiais bei citrusų ir pušų kvapais.