Rūkančioms moterims – gąsdinantys įspėjimai

Rūkančios gražiosios lyties atstovės turi žinoti: jos ne tik atrodo stiprios ir nepriklausomos kaip vyrai, bet taip pat gyvens bei mirs kaip jie – trumpiau ir skausmingiau.

Rūkančių moterų nemažėja

Prie įėjimo į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Akušerijos ir ginekologijos kliniką jau ne vienus metus kabo plakatas, perspėjantis, kad rūkanti nėščia moteris smarkiai kenkia savo vaisiui.

"Prie to plakato ne kartą mačiau rūkančių nėščių moterų. Tai baisu, bet ar galiu barti suaugusius žmones?" – ir liūdi, ir piktinasi klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė.

Lietuvoje žinoma moteris – televizijos veidas, labdaros projektų iniciatorė Edita Mildažytė prisipažįsta rūkiusi daugiau nei 20 metų, tačiau tvirtina to niekada nedariusi būdama nėščia ir maitindama savo vaikus.

"Kai rūko nėščia moteris, tai – nusikaltimas", – žodžių į vatą nevynioja E.Mildažytė, paskutinę cigaretę surūkiusi prieš keliolika metų.

Dėl skyrybų su vyru Dainiumi pastaruoju metu vėl pradėjusiai rūkyti Daivai Tamošiūnaitei-Budrei baisiausia, kai moteris su cigarete rankoje stumia vežimėlį su kūdikiu arba rūko jo besilaukdama.

"Prieš dvidešimt metų kasdien rūkė 5–6 proc. moterų, o prieš trylika – jau 16 proc. Per dešimtmetį kasdien rūkančių vyrų sumažėjo nuo 54 iki 36 proc. Moterų situacija stabili, teberūko kas šešta dailiosios lyties atstovė, ir ypač daug – iki 25-erių amžiaus", – šokiruojančius skaičius pažeria LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovas, psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras Aurelijus Veryga.

Kenkia ir sau, ir vaisiui

"Puiki tema, – nuoširdžiai nudžiugo akušerė-ginekologė profesorė R.Nadišauskienė, paklausta nuomonės apie moterų rūkymą. – Deja, net prie mūsų klinikos galima pamatyti rūkančių nėščių moterų, nors jos mato ant vestibiulio durų kabantį plakatą. Jame skelbiama apie moksliniais įrodymais įrodytą rūkymo žalą vaisiui. Bet ar galiu barti suaugusius žmones?"

Tik studijų laikais iš smalsumo pabandžiusi tabako dūmo skonį profesorė džiaugiasi, kad uždrausta rūkyti maitinimo įstaigose ir klubuose. Ji mano, kad valstybė dar nepakankamai skiria dėmesio rūkymo antipropagandai.

"Rūkymas vis dar vertinamas kaip suaugusio ir kieto žmogaus savybė, – apgailestauja R.Nadišauskienė. – Reikia apversti visuomenės mąstymą, ir čia turėtų padirbėti socialinės reklamos kūrėjai: kietas esi ne todėl, kad rūkai, bet kad esi sveikas ir nevartoji alkoholio, narkotikų, nerūkai."

Profesorė prašo moterų nerūkyti bent per nėštumą ir žindymo metu ir pabrėžia tūkstančius kartų girdėtus mokslinių tyrimų įrodymus: rūkanti moteris ir prirūkyta aplinka kenkia vaisiui.
"Rūkančios nėščiosios vaisius patiria abstinenciją, nikotinas  veikia placentą ir ji neatlieka savo funkcijų. Dėl to vaisius, negavęs pakankamai maisto medžiagų, deguonies gali gimti anksčiau laiko, mažesnio svorio, ir tai sukelia sveikatos problemų. Suaugęs rūkiusios mamos vaikas anksčiau laiko gali susirgti insultu, cukriniu diabetu ir onkologinėmis ligomis. Kaip vaikas gyvena gimdoje, taip vėliau gali būti ir jam suaugus", – aiškina profesorė R.Nadišauskienė.

E.Mildažytė metė lengvai

"Kam tos bjaurios smarvės, galvos skausmo ir sveikatos gadinimo?" – po vieno vakarėlio kaime nusprendė dažnai televizijoje matoma  E.Mildažytė.

Nuo 14 metų rūkiusi, šio žalingo įpročio buvo atsisakiusi per nėštumą ir žindydama savo vaikus, o galiausiai – prieš keliolika metų.

"Rūkyti pradėjau, nes tai buvo socialinis reiškinys, dėl chebros, nors buvo neskanu, – prisipažino E.Mildažytė. – Vėliau tai tapo ritualu, savotišku intymumu, taip pat – laisvės pojūčiu ryte išgerti kavos ir užsirūkyti automobilyje."

Moteris neslepia, kad ją "pjaudavo" nerūkantis jos vyras. Nuo rūkymo dvokdavo jos plaukai, oda.

"Dvokas neišnykdavo net ir išsimaudžius", – prisimena E.Mildažytė.

Per dieną ji surūkydavo po pakelį cigarečių ir net daugiau. Po vieno vakarėlio kaime, kai surūkė du pakelius, ryte, skaudant galvai, paklausė savęs: "Kam to reikia?" Tada priėmė sprendimą.

Daugiau nei 20 metų rūkius nekilo jokių sunkumų. E.Mildažytė įsitikinusi, kad dažniausiai sunku mesti, kai širdyje to nesinori.

"Galbūt jiems neatėjo laikas? Spaudžiant aplinkiniams, bet nenorint pačiam, sunku mesti rūkyti. Save nuteikiau: nerūkysiu šiandien, dar tris dienas, dar. Įtakos turėjo, kad metė rūkyti draugai – Hubertas Grušnys, po to – jo žmona Rūta, dar kiti."

Emancipacijos padariniai

Dabar E.Mildažytė piktinasi rūkaliais.

Neseniai buvodama Gruzijoje ji labai nusivylė, kai, sėdint prie vieno stalo ir pietaujant, nieko neklausę gruzinai užsirūkė.

"Tas pats Ispanijoje, o Portugalijoje net penkių žvaigždučių viešbučiuose padėtos peleninės su smėliu. Net kai kurie darbuotojai bendrauja su viešbučio svečiais, neišsiimdami cigaretės iš burnos", – patyrė televizijos laidų vedėja.

Ji mano, kad daugybė rūkančių moterų – emancipacijos padarinys.

"Nepriklausomybė ir lygybė suteikia teisę siekti daugiau sekso, alkoholio, rūkyti. Be to, vyrai rūko greitai, kaip kaldami vinį į karstą, o moterys – gurkšnodamos kavą, konjaką. Neskubėdamos ir elegantiškai", – ironizuoja E.Mildažytė.

Bodisi, kai rūko nėščiosios

Dar vienas televizijos veidas Daiva Tamošiūnaitė-Budrė neslepia, kad dėl skyrybų su vyru Dainiumi ir dėl to pastaruoju metu patiriamo streso ji vėl pradėjo rūkyti.

"Vieną kartą buvau rimtai metusi, nerūkiau dvejus metus, o per savo kvailą galvą vėl pradėjau, – kaltai šypsosi vilnietė. – Žinau, kad save apgaudinėju, bet tai padeda numalšinti stresą. Vis dėlto tvirtai žinau, kad rūkyti vėl mesiu."

Prieš atsisakydama žalingo įpročio, Daiva rūkė apie 20 metų. Moteris neabejoja, kad rūkymas kenkia sveikatai ir yra vienas žalingiausių įpročių.

"Be to, rūkanti moteris atrodo nemaloniai. Retai gatvėje išvysi elegantiškai rūkančias moteris, tokias, kaip neseniai mačiau pagyvenusio amžiaus prancūzes, itales", – svarsto D.Tamošiūnaitė-Budrė.

Ji nebuvo užkietėjusi rūkalė. Kartais per dieną surūkydavo vieną, kartais – dešimt, o kartais – nė vienos cigaretės.

"Nedalyvaudama rūkymo seansuose praleidi daug įdomių pokalbių, kaip ir prie taurės vyno arba puodelio arbatos. Todėl net nerūkydama būdavau kartu su rūkaliais", – moteris nekalba apie pasyvaus rūkymo žalą.

Kaip ir E.Mildažytė, D.Tamošiūnaitė-Budrė metė rūkyti labai lengvai. Nusprendė tai padaryti per Naujuosius metus ir, laikrodžio rodyklėms artėjant prie pusiaunakčio, užsidegė paskutinę, simbolinę, cigaretę.

Ji labai džiaugiasi įstatymu, draudžiančiu rūkyti kavinėse ir klubuose. Juk kadaise ten pabuvus reikėdavo ne tik skalbti drabužius, bet ir plautis galvą. Metusi rūkyti D.Tamošiūnaitė-Budrė jautėsi padariusi didelį darbą.

"Man buvo labai gera. Tuomet iš tolo jausdavau, kaip dvokia prisirūkęs žmogus", – prisimena moteris.

Dabar pati surūko pakelį per savaitę ir bodisi rūkančiomis nėščiosiomis. Lengvai metusi rūkyti vieną kartą, neabejoja, kad tai pavyks ir dar kartą, juolab kad tai padaryti pasižadėjo sau.

Vyrai keičia mąstyseną

Pastaraisiais metais vis daugiau vyrų renkasi sveiką gyvenseną. Tai tampa madinga, o per dešimt metų, kaip pastebėjo LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovas A.Veryga, rūkalių sumažėjo apie pusantro karto.

"Kai studijavau mediciną, neteko matyti pacientės, sergančios plaučių vėžiu. Dabartiniai studentai tokių moterų mato nemažai", – pasak A.Verygos, mus jau pasivijo plaučių vėžiu sergančių moterų banga, kuriam išsivystyti prireikia keliolikos metų.

Reklamos rinkodara daug dėmesio skiria moterims, todėl daug cigarečių turi įvairių, švelnesnių priedų, skonių, kvapų, o rožinių ir kitokių pastelinių spalvų pakelių vyrai į rankas nepaims.
Nebrandžioje visuomenėje skambiais šūkiais pirmieji pasinaudoja lengvabūdžiai. Žmonėms subrendus, sveikatos judėjimai atsiranda po 15–20, o rezultatai – dar po 10 metų.

"Dabar didžiausią šuolį padarė jaunos moterys iki 25-erių, jų rūko penkis kartus daugiau nei prieš keliolika metų. Ypač padaugėjo rūkančių vaikų tose šeimose, kur rūko mama, – pastebi A.Veryga. – Vadinasi, auga nauja rūkalių karta, o rūkymas netiesiogiai reklamuojamas filmuose."

Mato ir kvėpuoja vaikai

Neilgai rūkęs biomedicinos mokslų daktaras A.Veryga šio žalingo įpročio atsisakė greitai, sužinojęs baisių faktų apie rūkymo žalą.

"Iš pradžių pradėjo rūkyti vyrai, po 20 metų – moterys. Dabar rūkančių vyrų mažėja, o moterų rūkymas dar siekia piką, ir tai trunka apie 50 metų, – aiškina A.Veryga. – Situaciją galbūt pakeistų drastiški sprendimai ar įvykiai. Pavyzdžiui, kai Didžiojoje Britanijoje buvo paskelbti tyrimai, kiek nuo rūkymo miršta medikų, labai daug britų atsisakė šio žudančio įpročio."
Kai kuriose šalyse jau draudžiama rūkyti namie arba automobiliuose, jei greta yra nepilnamečių vaikų.

"Niekas neapsaugos tavęs, jei sąmoningai nori sau pakenkti, bet atimti sveikatą iš kitų negalima", – A.Veryga piktinasi tėvais, rūkančiais automobilyje prie vaikų ar vežiojančiais naujagimius vežimėlyje.

Su cigarete ir mėlyne

Sumušta moteris su mėlyne po akimi ir cigarete. A.Veryga savo archyve išsaugojo šią vyrišką moterį aukštinančią "West" cigarečių reklamą.

"Staiga išaugusį ir pastaraisiais metais nemažėjantį moterų rūkymą iš dalies galime sieti su emancipacija, – tokia A.Verygos nuomonė. – Būsiu kieta – tai ne tik šiurkšti, viršijanti greitį važiuodama automobiliu, bet ir spjaudanti gatvėse, vartojanti alkoholį ir rūkanti. Moterys perėmė blogąsias vyrų savybes, o verslios, elegantiškos damos prie prabangaus automobilio ar net naikintuvo su cigarete rankose įvaizdis gajus ir dabar."

Psichiatras nenori to tiesiogiai sieti su feminizmu, tačiau lyčių lygybe labai greitai pasinaudojo gamintojai savo reklamoje.

Beje, Skandinavijoje, kur moterys didžiuojasi lygybe su vyrais, vienu metu jų ir rūkė tiek pat, kiek vyrų: kasdien dūmą traukė apie  30 proc. ir vienos, ir kitos lyties gyventojų.
"Reklamos gamintojai pasakė tik dalį tiesos, – ironiškai šyptelėja A.Veryga. – Moterys, kurios rūko, vartoja alkoholį ir nori būti panašios į vyrus, turi atsiminti, kad ir gyvens kaip vyrai, o jų gyvenimo trukmė Lietuvoje vienuolika metų trumpesnė. Taigi, moterys neišvengs infarktų, insultų ir plaučių vėžio."

------------------------------------------------------------------

Natalija Tretjakova, šeimos gydytoja

Ant cigarečių pakelių yra įvairių apie rūkymo žalą perspėjančių užrašų. Vienas jų yra kitoks: ne gąsdinantis, o norintiesiems mesti rūkyti patariantis kreiptis pagalbos į savo šeimos gydytoją. Deja, tokios pagalbos prašiusių pacientų turėjau vos vieną. Ką jam patariau? Ne tik jam, bet ir visiems, kurie rūko, patariu vartoti vaistų arba augalinių, homeopatinių preparatų.

Priklausomai nuo paciento charakterio, rūkymo stažo dar galiu pasiūlyti priklausomybės ligų specialisto konsultaciją arba perskaityti Alleno Carro knygą "Kaip mesti rūkyti." Būtent ji ne vienam mano pacientui padėjo nesunkiai atsikratyti žalingo sveikatą žudančio įpročio. Apskritai sprendimą priima pats žmogus, ir tai priklauso nuo jo noro ir valios. Kas nori mesti rūkyti, tas ir mes.

Darius Saulius Diržys, psichiatras

Tikimybė, kad rūkančiųjų skaičius sumažės, menka, nes įvairaus amžiaus asmenis rūkyti skatina tiek aplinkos veiksniai, tiek lengvai prieinamos kontrabandinės cigaretės.
Šiuo metu taikomomis ir planuojamomis rūkymo ribojimo priemonėmis šio įpročio visiškai apriboti nepavyks, nes rūkymas, kad ir koks žalingas būtų, yra vienas seniausių žmonių įpročių ir vienas lengviausiai prieinamų jutiminių malonumų. Jo sunku atsisakyti, nes ir aplinka tam dažniausiai nesudaro tinkamų sąlygų, taigi ateityje žmonės tikrai rūkys, tik gal kiek keisis šio reiškinio paplitimas.

Itin svarbu formuoti teisingą jaunimo požiūrį į rūkymą. Jeigu vaikas aplink save matys tik rūkančius suaugusius, ypač artimuosius, didelė tikimybė, kad ateityje ir jis rūkys. Be to, prie teisingo požiūrio į rūkymą prisideda ir reklamos, edukacinės programos mokykloje.

Veiksniai, skatinantys rūkyti

Fizinis prieinamumas. Vienas reikšmingiausių veiksnių, skatinančių rūkymą, yra lengvai įsigyjamos kontrabandinės cigaretės, kuriomis prekyba nėra kontroliuojama ir jų gali įsigyti net nepilnamečiai.
Ekonominis prieinamumas. Nors legalaus tabako kaina nuolat auga dėl didinamų akcizų, lengvas priėjimas prie kontrabandinių rūkalų, kainuojančių gerokai mažiau, skatina rinktis pigesniąją alternatyvą.
Socialinis prieinamumas. Rūkymas – elgesio norma, atspindinti visuomenės požiūrį į rūkymą. Nors vis daugiau žmonių pasirenka sveiką gyvenimo būdą, dar daug kas nesugeba atsisakyti šio žaling įpročio. Pastebima, kad tarp moterų paplitęs manieringasis rūkymas yra tarsi savotiška bendravimo forma – moterys rūko tik su draugėmis, rūkydamos pasijaučia gražesnės, laisvesnės.
Kontrabandos rykštė
"Berent" atliktos apklausos duomenimis, kontrabandines cigaretes perka 52 proc. rūkalių, o įsigaliojus mėtinių ir plonų cigarečių draudimui šis skaičius greičiausiai išaugtų iki 61 proc.
Šiuo metu daugiausia kontrabandinių cigarečių surūkoma Marijampolėje (48 proc.), Tauragėje (45 proc.) ir Jonavoje (44,5 proc.).
Tabako gaminių kontrabanda yra viena didžiausių šešėlinės Lietuvos ekonomikos sudedamųjų dalių – pernai kontrabandinių cigarečių sulaikyta beveik už 18 tūkst. litų.
Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, sulaikyta 3 kartus daugiau nelegaliai platinamų cigarečių, pajamos už cigarečių pardavimą legalioje prekyboje sumažėjo 1,08 proc. Šalies biudžetas negavo PVM ir akcizo mokesčio daugiau kaip 300 mln. litų.

Rūko kas šešta moteris
1994 m. Lietuvoje kasdien rūkė 5–6 proc. moterų,
2000 m. – jau 16 proc.
Nuo 2000 iki 2010 m. kasdien rūkančių vyrų sumažėjo nuo 54 iki 36 proc.
Moterų situacija stabili, teberūko 15 proc. dailiosios lyties atstovių.