Retos ligos: nejaugi galima susirgti nuo duonos?

Posakis, kad visos ligos – nuo nervų, medikams parankus. Jei žmogus negali valgyti duonos, galbūt jis – psichikos ligonis? Tačiau tikrai yra tokių žmonių, kurie negali vartoti pagrindinių grūdinių maisto produktų. Prityrę medikai jiems diagnozuoja negirdėtas ligas. Kaip tuomet išgyventi?

Susirgo nuo maisto

Alergija – tarptautinis, bet visiems žinomas žodis. Tačiau tikrąją jo prasmę žino tik tie, kurie nuėjo kryžiaus kelius iki diagnozės.

„Dukrelę gydžiusi pediatrė rekomendavo drėkinamuosius niežėjimą ir paraudimą mažinančius kremus. Jie padėdavo, bet tik laikinai – odą išberdavo kitur. Dermatologijos profesorė po daugybės įvairių tepamųjų ir geriamųjų vaistų skyrė net hormoninį tepalą. Jis taip pat efektyvus buvo tik iš dalies, o ilgainiui tapo visai neveiksmingas: pradėjo berti visą kūną“, – pasakoja jauna mama Laima Vitkauskienė.

Jos dukrelei Viltei tuomet buvo aštuoni mėnesiai. Kas gali būti skaudžiau tėvams, kai tokio amžiaus vaikas serga nežinoma liga? Vaistai buvo skirti jos padariniams malšinti, todėl problemos negalėjo sušvelninti.

Bėdos prasidėjo gerokai anksčiau, kai Viltei sukako pusė metų ir atėjo laikas ją maitinti ne tik mamos pienu. Be jo, L.Vitkauskienė savo dukrelei pamažu pradėjo duoti košelių, vaisių, pieno mišinių. Kai išbėrė mergaitės plaštakas, tėveliai galvojo, kad tai – nuo rankų grūdimo į burną, nes dygo dantys ir niežėjo dantenas. Kai pradėjo berti alkūnių linkius, pakinklius, vėliau – veiduką ir pilvą, tėvai labai sunerimo.

„Viltė tapo dirgli, naktį negalėjo miegoti nuo niežėjimo, kasydavosi ir verkdavo“, – L. Vitkauskienės akyse ir dabar atsispindi rūpestis.

Kankinosi ir tėvai, ir mergaitė. Vežant ją į lauką net vasarą maudavo pirštines, kad ant rankų žaizdų nepatektų bakterijų. Kartą, ligai paūmėjus, netgi tyrė, ar mergaitė neužsikrėtusi stafilokoku. Todėl visur: namie žaidžiant su žaisliukais, keliaujant lauke, net ankstyvojo lavinimo muzikos mokyklėlėje Viltė būdavo su pirštinėmis, kurias tuoj pat reikėdavo skalbti.

„Įsivaizduokite, kaip turi jaustis mama, kai, net plaunant rankas, vaikas verkia iš skausmo, nekalbant apie pirštines ir drabužius, kurie liesdavosi prie žaizdų“, – guodėsi L.Vitkauskienė.

Nustatė atopinį dermatitą

Tėvai pastebėjo, kad jų dukrelės rankų nagai tapo banguoti. Tai buvo paskutinis lašas, privertęs ieškoti kitokio gydymo. Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja alergologė klinikinė imunologė Jūratė Staikūnienė nustatė, kad Viltė serga atopiniu dermatitu. Odos dūrio mėginiais buvo patvirtinta ligos priežastis – alergija maistui.

Gydytoja J.Staikūnienė nustatė, kad mažoji ligoniukė yra alergiška kviečiams, pienui ir kiaušiniams. Juos teko išbraukti iš mitybos raciono. Buvo patarta vengti riešutų, sojų, žuvų, pomidorų, kriaušių, ankštinių kultūrų.

„Šiuolaikinių laboratorijų technologijos leidžia nustatyti, kurie maisto produktai sukelia alergiją. Tai įmanoma net mažiems vaikams. Didesniesiems, paėmus kraujo iš venos ir jį ištyrus, nustatoma nuo 20 iki 263 alergenų“, – dabar jau žino L.Vitkauskienė.

Ji išbandė ir netradicinius gydymo būdus. Viena gydytojo homeopato Sauliaus Antanavičiaus konsultacija truko net pusantros valandos: tėvų klausinėjo ne tik apie dukrelės problemas, bet ir jų pačių sveikatą, patirtų ligų gydymo metodus, vartotus vaistus, Viltės gimimą.

„Tuomet homeopatas mums pasakė tai, ko niekada neužmiršiu ir tai dažnai cituoju panašaus likimo vaikų mamoms: vaistais šalinama ne priežastis, o padarinys. Priežastis lieka mūsų organizme ir, jos nepašalinus, liga iš vieno organo gali persikelti į kitą. Pavyzdžiui, kūdikystėje gali tik berti, o vėliau susergama bronchine astma“, – dalijasi patyrimu L.Vitkauskienė.

Tokia prognozė jos tuomet nenudžiugino, todėl sudarytos Viltės organizmo valymo homeopatiniais vaistais programos griežtai laikėsi.

Kepa neįprastą duoną

Mažajai Viltei buvo leista valgyti bulves, morkas, mėsą. Dieta ir specialūs drėkinamieji kremai gerokai sušvelnino sunkios ligos simptomus. Kai mergaitei suėjo dveji metukai, jai buvo atliktas dar vienas tyrimas – odos lopo mėginys. Paaiškėjo, kad, be nustatytų alergizuojančių maisto produktų, negalima vartoti ir kai kurių kitų grūdinių kultūrų: rugių, miežių, avižų. Netinka ir pieno produktai. Juos eliminavus iš mitybos raciono problemos sumažėjo iki minimumo.

Dabar Viltei dveji metai ir penki mėnesiai, ir ji jaučiasi puikiai. Tačiau liga įpareigojo tėvelius būti budrius.

„Nebevalgome absoliučiai jokių pieno produktų. Pieno miltelių yra net pieniškose dešrelėse, vadinamojoje šlapioje dešroje, todėl bet ką pirkdama įdėmiai studijuoju sudedamąsias dalis“, – dalijasi patyrimu Viltės mama.

Ji atrado gamintojus ir jų produktus, kuriuose nėra Viltę alergizuojančių produktų. Neperka tų, kurių sudėtyje yra net, pavyzdžiui, riešutų pėdsakų. Moteris priversta pati kepti duoną, sausainius, nes pas mus tai kepama iš ruginių, kvietinių miltų.

„Duoną, blynus, sausainius, pyragus, bandeles kepu iš specialių mišinių, kuriuos sudaro grikių, žirnių, ryžių, sorų, sorgų, ryžių miltai. Iš pradžių nesisekė, kepiniai be baltymų – kiaušinių ir pieno produktų – subyrėdavo, nesulipdavo, tešla neiškildavo. Nusipirkau duonkepę, receptų radau internete. Atradau baltymų pakaitalus – augalines ksantano, guaro dervas, glitimo pakaitalą. Dabar vietoj kiaušinių naudoju natūralų jų pakaitalą. Trys šaukšteliai miltelių atstoja tris kiaušinius. Dėl geltonumo beriu ciberžolių“, – pasakoja L.Vitkauskienė. Tik mamos gali tiek atrasti dėl savo vaikų.

Celiakija – sunki liga

Mažeikietė Teresė Virkšienė grūdinių maisto produktų netoleruoja taip pat nuo vaikystės. Alergijos simptomai jai pasireiškė ne bėrimu, o viduriavimu. Mergaitei buvo vieni, kai jai buvo įtartas polinkis į sunkią alergijos rūšį – celiakiją.

„Tai liga, kai žmogus yra alergiškas vienam grūdinių kultūrų baltymui – gliutenui. Jo yra kviečiuose, miežiuose, rugiuose. Ligos mechanizmas slypi genetikoje: kai plonajame žarnyne trūksta enzimų, perdirbančių gliuteną, jis alergizuoja gleivinę. Ilgainiui dėl to kyla plonųjų žarnų uždegimas, kurio padariniai gali būti labai sunkūs“, – aiškina Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas.

Gali išsivystyti ir anemija, diuringo dermatitas, pasireiškiantis odos bėrimu, nervų sistemos pažeidimų, nevaisingumas.

Siekiant šių komplikacijų išvengti, būtina laikytis antigliutiminės dietos. Vadinasi, negalima valgyti kviečių, rugių ir miežių produktų. Tačiau jie yra pagrindiniai mūsų racione, todėl ligoniai susiduria su didelėmis mitybos problemomis. Ligonių netoleruojamų maisto medžiagų gali būti pridėta į bet kuriuos patiekalus, padažus.

Dieta visą gyvenimą

Mažeikietė T.Virkšienė laikosi griežtos dietos. Vaikystėje jai tai ne visada pavykdavo. Antra vertus, tuomet medikai tik rekomendavo vengti miltinių patiekalų. Mergaitės mama Vida Labanauskienė, nuėjusi kryžiaus kelius, ieškodama dukters negalavimų priežasčių, vienai dukrai kepdavo miltinius blynus, o kitai, Teresei, bulvinius. Miltinių patiekalų vengė visa šeima, kad tik abi dukros būtų sveikos.

„Tačiau Teresė ėjo į vaikų darželį, mokyklą, ir ką ten sugaudysi, ką suvalgydavo“, – prisiminė V.Labanauskienė.

Mergaitė stipriau sunegalavo, kai jai buvo 12 metų. „Kūną išbėrė taip, tarsi uodai būtų sukandžioję. Nuolat skaudėdavo pilvą“, – prisimena T.Virkšienė.

Mažeikių, Šiaulių gydytojai atliko daugybę tyrimų. Sakė, kad pilvą skauda nuo uogų, todėl mergaitė nevalgė ir jų. Gavus tyrimų atsakymą iš Vilniaus vėl įtartas polinkis į celiakiją.

Ligonės mama mano, kad plonojo žarnyno gleivinei galėjo pakenkti antibiotikai, kuriais mergaitė, kai jai buvo keturi mėnesiai, buvo gydoma nuo ausų uždegimo.

T.Virkšienei ilgainiui išsivystė ne tik plonųjų žarnų, bet ir lėtinis kepenų uždegimas. Prieš dvejus metus, kai moteriai buvo 23-eji, dėl ūmaus kepenų nepakankamumo ją ištiko koma.

„Uždegimas buvo toks stiprus, kad net apie kepenų transplantaciją galvojome. Teko prijungti dirbtines kepenis. Laimei, jaunos moters organizmas nugalėjo, kepenys pamažu atsistatė. Dabar būtina griežtai laikytis dietos“, – pasakojo profesorius L.Kupčinskas.

V.Labanauskienė nerimauja dėl dukters sveikatos. T.Virkšienė šiuo metu jaučiasi gerai.

Pienas ir grūdai

Profesoriaus L.Kupčinsko teigimu, celiakija, arba gliuteminė enteropatija, anksčiau buvo diagnozuojama tik vaikams. Apmaudu, bet šią ligą dar labai retai įtaria mažiau žinių ir patirties turintys gydytojai.

„Daug kalbama apie kai kurių maisto medžiagų netoleravimą, alergiją maisto produktams, o tiksliai apibrėžtos ir diagnozuojamos tik dvi ligos. Viena jų – pieno cukraus laktazės netoleravimas. Tai nėra reta liga, nors istoriškai esame žemdirbių tauta, kur pienas buvo plačiai vartojamas. Jį toleruoja vaikai, bet apie 40 proc. suaugusiųjų negali gerti šviežio pieno. Išgėrus suviduriuoja, atsiranda nemalonūs simptomai pilve. Juos pajutę žmonės nebevartoja pieno ir problemos išnyksta“, – aiškina profesorius L.Kupčinskas.

Celiakija – antroji liga, kai organizmas netoleruoja grūdinių produktų. Vaikams tai sukelia viduriavimą, jie nustoja augę, krenta svoris. Tokia būsena gali sukelti išsekimą. Liga gali būti latentinė, kai pasireiškia ne vaikystėje, o suaugus. Ji gali sukelti geležies stokos anemiją. Susirgus celiakija plonžarnėse išsivysto uždegimas ir sutrinka medžiagų rezorbcija. Ligai charakteringa ne vien žarnyno pažeidimų simptomai, bet ir sisteminiai reiškiniai: odos bėrimas – diuringo dermatitas, odos, nervų sistemos pakitimai, net nevaisingumas. Gali išsivystyti autoimuninis kepenų pažeidimas.

Labai brangi liga

„Alergizuojančius produktus iš mitybos išeliminuoti galima, bet sunku. Užsienyje kiekvienoje parduotuvėje yra specialus maisto produktų skyrius sergantiesiems gliutemine enteropatija. Pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublikoje, 20 tūkst. gyventojų miestelyje, net dviejose parduotuvėse yra tokie skyriai. Galima džiaugtis, kad pagaliau tokia parduotuvė pagaliau atsirado ir Kaune,“ – išeitį nurodė profesorius L.Kupčinskas.

Airiai gliutemine enteropatija serga tris kartus dažniau nei lietuviai. Šioje šalyje bene kiekvienoje parduotuvėje yra specialių produktų sergantiesiems alerginėmis ligomis. Didžiojoje Britanijoje specialūs maisto produktai parduodami ir vaistinėse. Juos kompensuoja valstybė.

„Pas mus kompensuojami tik dviejų rūšių miltai“, – pridūrė L.Vitkauskienė.

Jie kompensuojami tik vaikams. Tai žino celiakija serganti Asta Dzedulionienė, savo ligą vadinanti labai brangia.

„Kilogramas miltų pakaitalų kainuoja šešiolika su puse lito. Be to, duonos gali išsikepti tik namuose būdamas, o komandiruotėje, svečiuose turi badauti“, – pasiguodė 41-erių moteris.

Jai ši liga buvo nustatyta prieš aštuonerius metus. Iki tol moteriai buvo diagnozuojamos įvairios nervų ligos ir savaime suprantama, kad vaistai nuo jų nepadėjo. A.Dzedulionienė mano, kad celiakiją ji paveldėjo, nes tais pačiais, beje, netipiškais ligos simptomais skundėsi jos tetos, močiutė. Tik niekas joms celiakijos nediagnozavo ir moterys labai kankinosi. Vadinasi, mokytis pažinti ligas ir jas valdyti reikia visiems: sergantiesiems ir juos gydantiesiems.

Celiakijos diagnostika

Alergija maisto produktams diagnozuojama specialiais kraujo testais. Labai tikslus atsakymas gaunamas, iš dvylikapirštės žarnos paėmus biopsijos gabalėlį. Manoma, kad Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse šalyse, šia liga serga 0,8 proc. gyventojų. Pusė ligos atvejų gali būti latentiniai, nepasireiškiantys dviem pagrindiniais simptomais – viduriavimu ir neaiškios kilmės anemija. Simptomų nesant sunku nustatyti ligos priežastį. Liga diagnozuojama aukščiausio lygio gydymo įstaigose, pagrindinis gydymas – gliuteno eliminacija iš maisto produktų. Patiems sunkiausiems ligoniams skiriami vaistai. Genetinių defektų sukelta liga neišgydoma. Mirtingumas sergant celiakija padidėja du kartus, palyginti su sveikais asmenimis. Sergantieji dietos turi laikytis visą gyvenimą. Atsitiktinai ar iš naujo pradėjus vartoti gliuteno turinčių produktų, celiakijos simptomai atsinaujina.

Moksliniai tyrimai įrodo, kad pasaulyje net 1 iš 300 asmenų serga celiakine liga. Taip pat nustatyta, kad kai kuriuose regionuose sergamumas šia liga yra dar didesnis. Pavyzdžiui, vakarinėje Airijos pakrantėje net 1 iš 100 žmonių yra diagnozuojama celiakija. Kol kas tokio ligos paplitimo priežastis nėra žinoma.

Produktai, kuriuose yra gliuteno:

duona, makaronai, sausi pusryčiai;

sausainiai, pyragėliai, biskvitai, traškučiai;

sojų padažas, majonezas, garstyčios;

mišrus augalinis aliejus;

kai kurie konservuoti padažai;

alus ir viskis.

Svarbu žinoti, kad šio baltymo yra ir lūpų dažuose, dantų pastoje ar burnos skalavimo priemonėse.


Šiame straipsnyje: alergija

NAUJAUSI KOMENTARAI

vys

vys portretas
Kaip nustatyti duonai kepti miltų mišinio galimas pavojingas medžiagas, kurios atsiranda prieš derliaus nuėmimą purškiant chemikalais javus, kad visi pasiektų brandą vienu metu? Kaip niekas kitas tai gali būti pavojinga mažiems vaikučiams.

įdomu

įdomu portretas
Kaip reikia kalbėti su gydytojais,kad paskirtų tuos tyrimus,kurie aprašyti straipsnyje.Aš jau daug metų vargstu su vaikų alergijom,bet tokių tyrimų nebuvau girdėjusi.Mums paskiria tik mėginėlius ant odos ir viskas.Prašiau,kad nustatytų,kokiems vaistams alergiški,tai gavau atsakymą,kad tokių tyrimų nėra

mama

mama portretas
mano vaikas irgi serga celiakija,pripazino tik pries metus.dabar jam 9m.tik dabar as suzinojau kad ji igimta,reiskias sirgo nuo pat leliuko,kaip pagalvoju kiek as privargau... be to jis dar serga debetu,tai mums truputi sunku laikytis dietos.bandziau kepti duona,kieta iseina is ryziu miltu.sunku.bet sunkiausia mokykloje,jam reikia irodinet virejom kad negalima kruopu.as pergyvenu del visko,juk miltus deda i padaza,o kotletus bulkos.noreciau suzinoti ar priklauso invalidumas,ir kiek .gal kas zino.
VISI KOMENTARAI 9

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių