- Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tyrimai rodo, kad pusryčių atsisako trečdalis žmonių, tačiau pusryčiauti reikia jau vien tam, kad išvengtume įvairių ligų, sako dietologė Evelina Cikanavičiūtė.
Tyrimai rodo, kad pusryčių atsisako trečdalis žmonių, tačiau pusryčiauti reikia jau vien tam, kad išvengtume įvairių ligų, sako dietologė Evelina Cikanavičiūtė. „Pusryčių nevalgymas siejamas su nutukimu, kuris jau yra susijęs su daug kitų ligų, pavyzdžiui, su širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, tam tikrų vėžio formų vystymusi“, – pabrėžia ji.
Be to, pastebi E. Cikanavičiūtė, žmonės, kurie valgo pusryčius, renkasi sveikesnį maistą, valgo dažniau ir mažesnėmis porcijomis. O kai valgoma dažnai, aktyvėja medžiagų apykaita ir sunaudojama daugiau kalorijų.
– Ar daug žmonių nepusryčiauja?
– Nepusryčiaujančių žmonių yra nemažai. Ir ne tik Lietuvoje. Tyrimais nustatyta, kad Europoje ir JAV nepusryčiauja apie 30 proc. tiek vaikų, tiek suaugusiųjų.
– Kodėl pusryčiai tokie svarbūs?
– Tyrimų duomenimis, pusryčiai siejami su mažesniu svoriu. O pusryčių nevalgymas siejamas su nutukimu, kuris jau yra susijęs su daug kitų ligų, pavyzdžiui, su širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, tam tikrų vėžio formų vystymusi. Be to, žmonės, kurie valgo pusryčius, renkasi sveikesnį maistą. Jų racione daugiau daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų, mažiau rafinuotų, riebių produktų, greitojo maisto. Taip pat jie linkę valgyti dažniau, mažesnėmis porcijomis. O kai valgoma dažnai, aktyvėja medžiagų apykaita ir sunaudojama daugiau kalorijų.
– Ką daryti tiems, kuriems rytais kąsnis stringa? Be to, dažnai ryte nenori valgyti vaikai.
– Pirmiausia reikia pagalvoti, kas ir kuriuo metu valgoma vakare. Svarbu, kad paskutinis valgis nebūtų labai sotus, kad tai nebūtų antri pietūs ir kad būtų valgoma ne vėliau kaip likus 2–3 valandoms iki miego. Jei žmonės daug prisivalgo vakarais, per naktį nespėja išalkti ir ryte jaučiasi gana sotūs. Kai kurie dar gali jausti pykinimą, šleikštulį.
Jei ryte nesinori valgyti, pabandykite prieš pusryčius padaryti mankštą – ji gali sužadinti apetitą. Dar viena gudrybė, ypač padėsianti tiems, kurie jaučia šleikštulį, – prieš pusryčius išgerti šviežių sulčių. Prieš pusryčius svarbu nerūkyti ir negerti kavos, nes tiek nikotinas, tiek kofeinas mažina apetitą. Taip pat svarbu gerai išsimiegoti ir pailsėti, nes apetitas blogėja ir dėl blogos savijautos, miego trūkumo, streso.
Nors ne visada įmanoma, bet labai svarbu pusryčiams skirti pakankamai laiko. Jei neišeina pusryčių pasigaminti rytais, pasistenkite juos pasiruošti iš vakaro arba paprašykite artimųjų. Taip pat verta keisti aplinką: jei turite namą, išeikite į kiemą, savaitgalį pusryčiaukite su draugais, giminaičiais, kaimynais. Jei gyvenate bute, galite išeiti į balkoną.
– Koks turėtų būti pusryčių meniu?
– Mokslininkų duomenimis, pusryčiai turėtų būti gana sotūs. Per pusryčius, kaip ir per kitus valgymus, turėtume gauti tiek angliavandenių, tiek riebalų, tiek baltymų. Kadangi pusryčiai yra visos dienos pagrindas, turime gauti energijos, kurios reikės dirbant, mokantis, taigi reikia angliavandenių. Gerųjų angliavandenių turi grūdai, kruopos, daržovės ir vaisiai. Todėl pirmiausia rekomenduojamos košės, kurias galima pagardinti vaisiais, uogomis, daržovėmis.
Taip pat tinka ir sumuštinis: ruginė duona su neriebia mėsa ir nedaug sviesto, kurį galima pakeisti natūraliu jogurtu. Per savaitę galima suvalgyti du tris virtus kiaušinius arba iš jų pasigaminti omletą. Tačiau ir valgant sumuštinį, ir kiaušinius reikia nepamiršti daržovių.
Per pusryčius svarbūs ir pieno produktai. Vaikai netgi kiekvieną rytą gali išgerti stiklinę pieno, suvalgyti varškės. Tačiau varškės sūrelis nėra visavertis pusryčių patiekalas ir negali atstoti varškės, nes sūreliuose, kaip ir visuose kituose pusgaminiuose, nemažai cukraus.
– Sūreliai netinka – juos reikia išbraukti?
– Nereikia nieko labai griežtai išbraukti, nes nėra nė vieno draudžiamo patiekalo ar produkto. Tiesiog vieni turi būti valgomi dažniau, o kiti – labai retai, kaip proginiai patiekalai, kaip reti desertai.
– O kaip bananai? Radau informacijos, kad, kai skrandis tuščias, bananai netinka.
– Manau, kad bananai tinka. Kai skrandis tuščias, netinka citrusiniai vaisiai, nes jie didina rūgštingumą ir gali dirginti skrandį (ypač tiems, kurie serga ūminėmis ar lėtinėmis skrandžio ligomis). O bananai yra švelnūs, rūgštingumo nedidina, todėl valgyti juos, manau, galima. Tik reikia turėti omenyje, kad bananas neturi būti vienintelis vaisius. Maistas turi būti labai įvairus, taigi ir vaisiai turi būti įvairūs. Be to, bananas nėra mūsų kraštų, todėl jis nerekomenduojamas kaip pagrindinis raciono vaisius. Geriausia rinkti obuolius, kriaušes, uogas ir kitas mūsų regiono gėrybes.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...