- Justė Kiburytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar gali nedžiuginti bundanti ir pražystanti gamta? Klinikinė psichologė Aušra Mockuvienė patvirtina: sezonine depresija sergama ir pavasarį.
– Žinome, kad dažniausiai depresija aplanko rudenį, kai trumpėja dienos ir lietus mainosi su šlapdriba. Pavasarinė depresija – lyg ir nauja liga? Kokia ji?
– Pavasarinė depresija yra atvirkštinė sezoninio afektinio sutrikimo versija. Įprastai jis prasideda rudenį arba žiemą ir baigiasi pavasarį. Tačiau dešimtadaliui žmonių, sergančių šiuo sutrikimu, pasireiškia atvirkštinis variantas: prasideda pavasarį ar vasarą ir baigiasi rudenį ar žiemą. Tie patys simptomai pasireiškia atvirkščiai.
Tipiški rudens depresijos požymiai yra padidėjęs apetitas, augantis svoris, labai sustiprėjęs potraukis saldumynams. Žmogus yra mieguistas, net ir miegodamas 10–12 valandų per parą nesijaučia išsimiegojęs, yra nuolat pavargęs, prislopintas. Pavasarinės depresijos simptomai yra atvirkštiniai: apetitas sumažėjęs, kūno svoris krenta, kankina nemiga, užmigus dažnai atsibundama naktį ar labai anksti rytą ir nebeužmiegama. Žmogus tampa dirglus, jį nuolat lydi nerimas. Rudeninei depresijai pastarieji bruožai nėra būdingi.
– Kas sukelia pavasarinę depresiją? Galbūt, tai žinant, būtų galima jos išvengti, kad galėtume, kaip dera, džiaugtis gyvenimu?
– Priežasčių yra daug. Pagal vieną jų sutrikimas tiesiogiai siejamas su šiluma ir drėgme. Jis pasireiškia pavasarį, orui atšilus. Išvykus į vėsesnius kraštus iškart palengvėja. Žinoma, jei būtent šiluma ir drėgmė yra pagrindinė pavasarinės depresijos priežastis.
Antroji priežastis – hormonų pokyčiai, kuriuos provokuoja pavasarį suintensyvėjusi saulė. Rudeninė depresija prasideda dėl saulės stokos. Būtent saulės šviesa reguliuoja vidinius biologinius ritmus, atsakingus už apetitą, miegą, energijos lygį, nuotaiką. Kai jos trūksta, šie ritmai sutrinka. Jiems sureguliuoti reikia bent pusvalandžio ryškios saulės šviesos per dieną.
Bijome atrodyti kvaili, bet baimė nepadeda pasveikti ir sufleruoja tragiškus sprendimus. Svarbu savimi pasirūpinti, padėti sau.
– Dėl to depresija gydoma šviesos terapija?
– Taip, tačiau pavasarį staiga padaugėjus šviesos, ji tų pačių hormonų pusiausvyrą gali paveikti atvirkščiai. Žmonėms, kurių jautrumas šviesai padidėjęs, ji gali sukelti nerimą, dirglumą. Kai kuriuos iš mūsų tai kankina palyginti trumpai, kokias tris savaites. Per šį laikotarpį organizmas adaptuojasi prie pokyčių ir grįžta į normalų režimą. Esant dideliam jautrumui šviesai ir kitoms priežastims, gali išsivystyti klinikinė depresija, pasireiškianti sunkiais simptomais.
Dėl pavasarinės depresijos gali būti kalta ir alergija žiedadulkėms. Yra tyrimų, kurie patvirtina tiesioginį ryšį tarp alergijos ir depresijos. Jei alergija sunki, ji gali labai iškankinti ir sukelti stresą, provokuoja blogą nuotaiką.
– Įprastai pavasaris daugumai žmonių skatina gerą nuotaiką?
– Kai žmogus su pavasariu sieja daug gražių lūkesčių, tikisi, kad gamtai atsinaujinus padaugės energijos, gyventi bus geriau, ir šie lūkesčiai neišsipildo – sergantieji depresija labai nusivilia. Dėl didesnės pavasarinės saulės šviesos ir jos suteiktos energijos šio sezono depresija yra labiau nerimastinga nei rudens ar žiemos. Tačiau reikia žinoti, kad depresija yra nesunkiai išgydoma liga.
– Ar tiesa, kad dėl šių priežasčių pavasarį padaugėja savižudybių?
– Taip, ir tai yra dėsninga. Dėl didesnio saulės kiekio gavus daugiau energijos sergantieji sunkia depresija, nepasijautę geriau, išgyvena dar didesnę neviltį ir energiją panaudoja savižudybės planui įgyvendinti.
– Kaip galėtume sau padėti?
– Pirmiausia svarbu pasitikrinti, ar tikrai mūsų būsena susijusi su šviesa. Jei taip, gali būti rekomenduojami saulės akiniai. Miegoti galima su raiščiu ant akių.
– O kai šviesa veikia teigiamai, bet jos trūksta, galbūt verta eiti prekybos centrą, nes juose ganėtinai šviesu?
– Prekybos centrai nepadės. Uždarų patalpų apšvietimas šimtą kartų mažesnis nei tas, kurio mums reikia. Kai skaisčios saulės mūsų šalyje tenka laukti kone pusmetį, belieka tik šviesos terapija. Pagaliau galima užsidegti visas lempas namuose – depresijos tai neišgydys, tačiau nuotaiką gali pakelti. Jautrumas šviesai labai individualus.
– O kaip jautrius žmones veikia laikrodžio persukimas, kai kaitaliojamas vasaros ir žiemos laikas?
– Tai veikia individualiai, vieniems visai gerai, kitiems – ne.
– O kaip veikia jus?
– Aš nejaučiu jokio poveikio. Man žiemą saulės labai trūksta, bet laikrodžio persukimui nesu jautri.
– Ką patartumėte jautriesiems ne tik dėl laiko kaitaliojimo, bet ir dėl metų laikų kaitos? Eiti pas psichologą ar šeimos gydytoją?
– Iš praktikos matau, kad žmonės labai bijo kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Turėdami problemų mano, kad patys turėtų su jomis susidoroti, arba galvoja, kad jos yra nereikšmingos, praeis savaime. Ir laukia taip ilgai, kol nepatenka į dramatišką situaciją, kai pradeda galvoti apie savižudybę ar pervargsta nuo didelių kančių. Labai nuoširdžiai patariu nebijoti kreiptis į psichologus ar psichiatrus, nelaukti galvojant, kad tai daryti dar per anksti. Net ir abejojant galima ateiti paprasčiausiai pasitarti.
– Tačiau psichologų konsultacijos dažniausiai yra mokamos, o apsilankius pas psichiatrą mūsų visuomenės akyse tampi paženklintas visam gyvenimui.
– Taip, toks mąstymas kelia didelių problemų. Bijome atrodyti kvaili, bet baimė nepadeda pasveikti ir sufleruoja tragiškus sprendimus. Svarbu savimi pasirūpinti, padėti sau. Depresija sergantiems žmonėms padėti tikrai įmanoma. Laimei, žmonės vis mažiau dairosi eidami pas psichikos sveikatos specialistus ir vis mažiau kreipia dėmesio, mato juos kas ar nemato. Psichikos sveikatos specialistų paslaugos Psichikos sveikatos centruose yra nemokamos.
Jei bent dvi savaites:
jaučiatės prislėgtas ir pavargęs,
nebeteikia džiaugsmo tai, kas anksčiau džiugino,
jaučiatės kaltas ir bevertis, aplanko mintys apie savižudybę,
pasikeitė apetitas – nesinori valgyti arba nuolat norisi saldaus maisto,
sutriko miego ritmas – negalite užmigti, atsibundate per anksti arba miegate ilgai, bet vis tiek nesijaučiate pailsėjęs,
sunku susikaupti ir priimti sprendimus,
nebejaučiate seksualinio potraukio,
gali būti, kad sergate depresija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti20
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...