- Petras Stirbys, profesorius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors technologijos progresuoja, nepakanka vien tik implantuoti modernų širdies ritmo reguliatorių ligoniui ir palikti jį likimo valiai. Pasaulis pacientų periodinei ambulatorinei patikrai teikia didžiulę reikšmę.
Tikslai ir dokumentai
Sudėtingi širdies ritmą reguliuojantys prietaisai pasauliniu mastu jau yra išgelbėję gyvybę arba iš esmės pagerinę gyvenimo kokybę milijonams žmonių.
Nors šiuolaikiniai aparatai charakterizuojami kaip labai patikimi, reguliarus planinis, arba neatidėliotinas situacinis jų veiklos patikrinimas, yra būtinas ir neišvengiamas. Tikrinant įvertinami bei optimizuojami širdies stimuliatoriaus bei elektrodų funkciniai parametrai bei stimuliacijos efektyvumas, vertinami baterijų energijos rezervai. Patikros metu, jei reikia, pakoreguojamas ir medikamentinis gydymas, nes dauguma pacientų serga išemine ar kardiomiopatine širdies liga, širdies veiklos nepakankamumu, sutrikusi plaučių ar inkstų veikla.
Periodišką širdies elektroninių prietaisų patikrą reglamentuoja solidžių tarptautinių ir regioninių kardiologinių bei aritmologinių draugijų, asociacijų norminiai dokumentai, dar vadinami direktyvomis. Jos kas kelerius metus yra revizuojamos – atnaujinamos ir papildomos. Lietuvoje, kaip ir daugumoje pasaulio valstybių, vadovaujamasi Amerikos širdies, Europos širdies ritmo, Širdies nepakankamumo asociacijų, Amerikos kardiologijos kolegijos, Europos kardiologijos, Amerikos širdies nepakankamumo draugijų konsensuso pagrindu aprobuotu reglamentavimu. Direktyvos yra ne vien tik konstruktyvi formuluotė, bet ir rekomendacijos gydytojams praktikams, ir netgi ligoniams, kad būtų priimami tinkamiausi vadybiniai ir gydymo sprendimai.
Autoriai akcentuoja, kad klinikinės direktyvos yra suformuotos, remiantis sisteminėmis medicininės literatūros peržiūromis ir gausybės duomenų analize, taip pat iškilių ekspertų nuomonėmis. Tai įgalina suteikti pacientui geriausią pagalbą remiantis naujausiais pasiekimais. Be to, kilus konfliktinei situacijai, o jų būna ir bus, ekspertinė komisija visada užduos gydytojui nelengvą klausimą: kodėl pagalba pacientui buvo suteikta nesivadovaujant visuotinai pripažintoms tarptautinėms direktyvoms?
Pacientų patikros dažnis
Neretai apsiribojama ligonius tikrinti vieną kartą per metus, o artėjant baterijų išsekimo terminai trumpinami individualiai ir dažniausiai proporcingai baterijų išsekimo laipsniui. Tačiau tai daryti jokiu būdu nedera kas dvejus, trejus ar ketverius metus – būtent tokius terminus kartais nustato kai kurie specialistai.
Patikrinus aparato funkcinę būklę ir optimizavus parametrus, visi ligoniai nusiramina, pasijaučia geriau.
Direktyvas kuriančios organizacijos akcentuoja kur kas griežtesnius patikros terminus, pabrėždamos individualius patikros intervalus: praėjus 72 val. po implantacijos, vėliau – praėjus 2–12 savaičių, praėjus 3–12 mėnesių po kardiosinchronizacinio aparato implantacijos, 3–6 mėnesiams po defibriliatoriaus ar kardiosinchronizacinio aparato implantacijos, kasmet vieną kartą iki baterijų išsekimo požymių atsiradimo ir kas 1–3 mėnesius po baterijų išsekimo požymių pasirodymo.
Atsižvelgiant į pastebėtas grėsmes, tikrinimo periodiškumą tenka adaptuoti individualiai ir ypač kai artėja baterijų išsekimo terminai, o pacientas yra priklausomas nuo stimuliacijos. Teko sutikti daugybę ligonių, kuriems buvo rekomenduota atvykti patikrai po 2–3 ar net po 4 m. Sunkoka rasti pateisinamų priežasčių tokiai praktikai.
Gerinti prieinamumą
Daug vyresnio amžiaus pacientų kenčia nuo širdies nepakankamumo, varginančio dusinimo, kojų tinimo ir panašiai, todėl stimuliacinių parametrų bei medikamentinio gydymo korekcija yra reikalinga kur kas dažniau.
Pacientų srautai didėja ir dėl jiems vis dažniau atliekamų magnetinio rezonanso tyrimų. Prieš šį tyrimą, kaip, beje, ir po jo, privalu atitinkamai užprogramuoti aparatą, vėliau, atlikus jo funkcijų patikrą, grąžinti ankstesnius arba pakoreguotus parametrus. Gana dažnai aparato patikrai pacientus siunčia kardiologai, įtarę stimuliacijos neadekvatumus, įvairaus profilio chirurgai prieš numatomą operaciją. Kartais net ir dėl nežymių savijautos pokyčių galimus stimuliacijos sutrikimus įtaria patys pacientai. Būna atvejų, kai optimalius stimuliacinių parametrų derinius pavyksta rasti ne iš karto, o tik po kelių apsilankymų. Specialistai kartu su kitų sričių gydytojais visada pasirengę padėti. Patikrinus aparato funkcinę būklę ir optimizavus parametrus, visi ligoniai nusiramina, pasijaučia geriau.
Dėl eilių pas specialistus ligoniai darosi irzlūs, nekantrūs, netolerantiški. Varginančių negalavimų sukeliamas diskomfortas, kelių mėnesių laukimas didina nerimą, stresą. Įvertinus milžinišką poreikį bei ligonių nerimą dėl paslaugos prieinamumo Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinyje steigiamas pacientų su širdies elektroniniais prietaisais ambulatorinės patikros kabinetas.
Visi žinome, kad eilės poliklinikose tapo kone neįveikiamos, tad įsteigtas kabinetas neabejotinai jas sutrumpins, pagerins paslaugos prieinamumą. Pacientams, norintiems užsiregistruoti patikrai, tereiks pateikti šeimos gydytojo siuntimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...