- Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius, Kardiologijos klinikos vadovas Remigijus Žaliūnas įsitikinęs, kad šiame šimtmetyje gimę lietuviai gyvens daugiau kaip 100 metų.
Tačiau jie turi būti mokomi gyventi sveikai. „Lietuvoje to dar nėra. Apie sveikatą turėtume kalbėti gerokai anksčiau ir ne tik tiems, kurie jau susirgo. Svarbu diegti pirmuosius rūpinimosi savimi įgūdžius darželiuose, mokyklose. Tikiu, kad ateinanti karta gyvens gerokai sveikiau ir geriau jausis senėdami“, – sakė LSMU vadovas.
LSMU Širdies krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikai vadovaujantis prof. Rimantas Benetis susiduria su kritiškiausių būklių pacientais, kuriems reikalingos širdies operacijos.
„Kauno klinikose atliekamos visos pasaulyje galimos operacijos suaugusiems. Investicijos, kurios buvo skirtos širdies ir krūtinės kraujagyslių chirurgijai, davė rezultatų. Tačiau mūsų užduotis taip pat ir ruošti specialistus, padėti įsisavinti darbą su įranga“, – atkreipė dėmesį širdies chirurgas.
Remigijus Žaliūnas/ Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kalbėdamas apie tai, ko trūksta, kad Lietuvos gyventojai mažiau patirtų invalidizuojančio širdies ligų poveikio, prof. R. Benetis taip pat akcentavo visuomenės švietimą, kad nuo mažumės visi būtų mokomi sąmoningai siekti sveikatos, nesielgti destruktyviai su savimi.
Pasak prof. R. Benečio, šiandien galime laiku diagnozuoti širdies ligas, jas sėkmingai gydyti. Tačiau, kaip atkreipė dėmesį prof. Gintarė Šakalytė, klinikoje dominuoja pacientai, kurie dėl gyvensenos, ligų ar ankstesnio gydymo klaidų patyrę komplikacijas ir jau serga širdies nepakankamumu.
Rimantas Benetis/ Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Širdies nepakankamumas Lietuvoje – didelė problema. Net ir stacionaruose taikant tinkamą gydymą mirštamumas nuo širdies nepakankamumo išlieka didelis. Pasaulyje yra naujų galimybių padėti tokiems pacientams, bet mums liūdna, kad Lietuvoje dar ne visi vaistai prieinami. Turime vilties, kad tai bus išspręsta“, – sakė prof. G. Šakalytė.
Gintarė Šakalytė/ Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Širdies asociacijos prezidento prof. Raimondo Kubiliaus teigimu, Lietuvoje mirštamumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų išlieka didžiausias Europos Sąjungoje.
Bemaž 99 proc. kardiologų pacientų teigia žinantys savo kraujospūdį, bet tik 30 nuošimčių reguliariai vartoja paskirtus vaistus.
„Tenka pripažinti, kad proveržį galėtų lemti mokymas visuomenę gyventi sveikiau. Bemaž 99 proc. kardiologų pacientų teigia žinantys savo kraujospūdį, bet tik 30 nuošimčių reguliariai vartoja paskirtus vaistus. Turėtume visuomenę įtikinti, kad kiekvieno dalyvavimas gydyme – labai svarbus, kaip ir svarbu koreguoti rizikos veiksnius“, – sakė gydytojas kardiologas.
LSMU Kauno klinikų Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė doc. Jurgita Plisienė juokavo, kad geriausias gydymas – nesusirgti.
„Pusės ligų galima išvengti sveikai gyvenant ir tinkamai maitinantis, 20 proc. lemia aplinka, tiek pat –genetika ir tik 10 proc. – medicina“, – priminė docentė.
Kaip pabrėžė doc. J. Pilisienė, Lietuvos gyventojų cholesterolio kiekis kraujyje – didžiausias Europoje, ir tik 10 proc. pacientų, gydomų nuo širdies ligų, pavyksta pasiekti tinkamą cholesterolio lygį.
„Gydyme dalyvauja dvi pusės. Jei gydytojo pareiga yra skirti teisingą gydymą, pacientas turi ne tik vartoti paskirtus vaistus, bet ir laikytis gydytojo rekomendacijų, vengti rizikos veiksnių“, – pabrėžė daktarė.
Jurgita Plisienė/ Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Išeminės širdies ligos skyriaus Miokardo infarkto sektoriaus vadovė Olivija Gustinė įsitikinusi, kad Lietuvoje turime puikias galimybes gydyti ūmų miokardo infarktą, nepriklausomai nuo to, kur gyvena žmogus.
Raimondas Kubilius/ Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Šie metai – pirmieji, kai galime skinti miokardo infarkto klasterių veiklos vaisius. Pirmą kartą sveikatos statistikoje atsirado džiuginamų užuominų, kad sergamumas gali mažėti. Viena iš priežasčių – Lietuvoje puikiai veikianti klasterių sistema, kuri pacientams užtikrina skubų patekimą į specializuotas įstaigas“, – sakė doc. O. Gustienė.
Trečiadienį Seime gydytojai kardiologai skaitė pranešimus konferencijoje „Širdies ir kraujagyslių ligos: kaip pavyksta pailginti lietuvių gyvenimo trukmę“.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytojai konsultavo Seimo darbuotojus, atliko tyrimus, susijusius su širdies kraujagyslių ligomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės2
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...