Profesorius: lietuviai gyvens per 100 metų, tik svarbi viena sąlyga

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius, Kardiologijos klinikos vadovas Remigijus Žaliūnas įsitikinęs, kad šiame šimtmetyje gimę lietuviai gyvens daugiau kaip 100 metų.

Tačiau jie turi būti mokomi gyventi sveikai. „Lietuvoje to dar nėra. Apie sveikatą turėtume kalbėti gerokai anksčiau ir ne tik tiems, kurie jau susirgo. Svarbu diegti pirmuosius rūpinimosi savimi įgūdžius darželiuose, mokyklose. Tikiu, kad ateinanti karta gyvens gerokai sveikiau ir geriau jausis senėdami“, – sakė LSMU vadovas.

LSMU Širdies krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikai vadovaujantis prof. Rimantas Benetis susiduria su kritiškiausių būklių pacientais, kuriems reikalingos širdies operacijos.

„Kauno klinikose atliekamos visos pasaulyje galimos operacijos suaugusiems. Investicijos, kurios buvo skirtos širdies ir krūtinės kraujagyslių chirurgijai, davė rezultatų. Tačiau mūsų užduotis taip pat ir ruošti specialistus, padėti įsisavinti darbą su įranga“, – atkreipė dėmesį širdies chirurgas.

Remigijus Žaliūnas/ Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kalbėdamas apie tai, ko trūksta, kad Lietuvos gyventojai mažiau patirtų invalidizuojančio širdies ligų poveikio, prof. R. Benetis taip pat akcentavo visuomenės švietimą, kad nuo mažumės visi būtų mokomi sąmoningai siekti sveikatos, nesielgti destruktyviai su savimi.

Pasak prof. R. Benečio, šiandien galime laiku diagnozuoti širdies ligas, jas sėkmingai gydyti. Tačiau, kaip atkreipė dėmesį prof. Gintarė Šakalytė, klinikoje dominuoja pacientai, kurie dėl gyvensenos, ligų ar ankstesnio gydymo klaidų patyrę komplikacijas ir jau serga širdies nepakankamumu.

Rimantas Benetis/ Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Širdies nepakankamumas Lietuvoje – didelė problema. Net ir stacionaruose taikant tinkamą gydymą mirštamumas nuo širdies nepakankamumo išlieka didelis. Pasaulyje yra naujų galimybių padėti tokiems pacientams, bet mums liūdna, kad Lietuvoje dar ne visi vaistai prieinami. Turime vilties, kad tai bus išspręsta“, – sakė prof. G. Šakalytė.

Gintarė Šakalytė/ Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Širdies asociacijos prezidento prof. Raimondo Kubiliaus teigimu, Lietuvoje mirštamumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų išlieka didžiausias Europos Sąjungoje.

Bemaž 99 proc. kardiologų pacientų teigia žinantys savo kraujospūdį, bet tik 30 nuošimčių reguliariai vartoja paskirtus vaistus.

„Tenka pripažinti, kad proveržį galėtų lemti mokymas visuomenę gyventi sveikiau. Bemaž 99 proc. kardiologų pacientų teigia žinantys savo kraujospūdį, bet tik 30 nuošimčių reguliariai vartoja paskirtus vaistus. Turėtume visuomenę įtikinti, kad kiekvieno dalyvavimas gydyme – labai svarbus, kaip ir svarbu koreguoti rizikos veiksnius“, – sakė gydytojas kardiologas.

LSMU Kauno klinikų Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė doc. Jurgita Plisienė juokavo, kad geriausias gydymas – nesusirgti.

„Pusės ligų galima išvengti sveikai gyvenant ir tinkamai maitinantis, 20 proc. lemia aplinka, tiek pat –genetika ir tik 10 proc. – medicina“, – priminė docentė.

Kaip pabrėžė doc. J. Pilisienė, Lietuvos gyventojų cholesterolio kiekis kraujyje – didžiausias Europoje, ir tik 10 proc. pacientų, gydomų nuo širdies ligų, pavyksta pasiekti tinkamą cholesterolio lygį.

„Gydyme dalyvauja dvi pusės. Jei gydytojo pareiga yra skirti teisingą gydymą, pacientas turi ne tik vartoti paskirtus vaistus, bet ir laikytis gydytojo rekomendacijų, vengti rizikos veiksnių“, – pabrėžė daktarė.

Jurgita Plisienė/ Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Išeminės širdies ligos skyriaus Miokardo infarkto sektoriaus vadovė Olivija Gustinė įsitikinusi, kad Lietuvoje turime puikias galimybes gydyti ūmų miokardo infarktą, nepriklausomai nuo to, kur gyvena žmogus.

Raimondas Kubilius/ Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Šie metai – pirmieji, kai galime skinti miokardo infarkto klasterių veiklos vaisius. Pirmą kartą sveikatos statistikoje atsirado džiuginamų užuominų, kad sergamumas gali mažėti. Viena iš priežasčių – Lietuvoje puikiai veikianti klasterių sistema, kuri pacientams užtikrina skubų patekimą į specializuotas įstaigas“, – sakė doc. O. Gustienė.

Trečiadienį Seime gydytojai kardiologai skaitė pranešimus konferencijoje „Širdies ir kraujagyslių ligos: kaip pavyksta pailginti lietuvių gyvenimo trukmę“.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytojai konsultavo Seimo darbuotojus, atliko tyrimus, susijusius su širdies kraujagyslių ligomis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vanda

Vanda portretas
daktarai nepratę pripažinti savo klaidų ir atsiprašyti jei nori kad atsiprašytų reikia tiesiog reikalauti kad pripažintų klaidą kad yra kaltas ir atsiprašytų tą patyriau pati netekusi artimo pas gydytoją ėjau tris kartus kalbėtis ir įrodinėti kad jis kaltas prisipažino ir atsiprašė bet bylinėtis neturėjau jėgų

miau

miau portretas
Gyvens tie, kurie tures pinigu. Daug pinigu.O visus kitus sunkus darbas ir netikras maistas nuvarys i kapus dar anksciau.

pamastymas

pamastymas portretas
gal ir gyvens, bet ne lietuvoj, nes lietuvoj gaudamas 200 eu pensija ilgai nepratemsi
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių