- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Profesorius Saulius Čaplinskas feisbuke pasidalijo įžvalgomis koronaviruso tema. Pasak profesoriaus, Seimo narių baimė, atsiradusi po to, kai mokslininkai ant paviršių Seime rado COVID-19 pėdsakų, yra nepagrįsta.
„Nuraminu Seimo narius, ypač tuos, kuriems pranešta, kad ant jų darbo paviršių rasta koronaviruso pėdsakų. Ar reikia bijoti, kad dabar jau užsikrėsite? Žinoma, kad ne. Nes tai tik viruso pėdsakai, kurie ligos sukelti negali. Priminsiu, kad tokios Seimo narių baimės atsirado po to, kai mokslininkai atliko Seimo narių darbinių paviršių tyrimą ir ten rado koronavirusų pėdsakų. Neteisinga tokių, kriminalistikoje naudojamų ir pėdsakus nustatančių, tyrimų interpretacija gali prisidėti prie infodemjos ir sąmokslo teorijų skleidimo. Žmonės gali susidaryti klaidingą supratimą, kad COVID-19 ligą sukeliančiu koronavirusu galima lengvai užsikrėsti nuo užterštų paviršių, o tai sąlygotų perdėtą baimę, patologinį rankų plovimą, paviršių ar net aplinkos dezinfekavimo praktiką ir t. t.“, – mintimis dalijosi profesorius.
Panašu, kad trūksta užkrečiamųjų ligų epidemiologijos ir visuomenės sveikatos tikslų suvokimo.
Pasak S. Čaplinsko COVID-19 pėdsakų ant paviršių galima rasti net gydymo įstaigose. „Iš epidemiologinės pusės juk ir be šio tyrimo buvo gerai žinoma, kad Lietuvoje koronaviruso infekcija plačiai paplitusi ir viruso pėdsakų, ypač kriminalistikos metodais, tikėtina, kad galima bus rasti visur. Neabejoju, kad jeigu ieškoti, koronavirusų pėdsakų, tai galima jų aptikti ir sveikatos priežiūros įstaigose, ir globos įstaigose, parduotuvėse, darželiuose... ir Europos Parlamente... Ką mums tai duotų? Tik patvirtinimą, kad infekcija išplitusi visur, ką mes ir taip žinojome pagal sergamumo rodiklius. O Seime rasti viruso pėdsakai todėl, kad tarp ten dirbančiųjų buvo užsikrėtusiųjų ir viruso pėdsakų liko aplinkoje. Noriu atkreipti dėmesį, kad mokslinėje literatūroje nėra aprašyta nei vieno patvirtinto užsikrėtimo SARS-CoV-2 infekcija nuo užkrėstų paviršių atvejo. Bent jau man skaityti neteko“, – feisbuke rašė S. Čaplinskas.
„Ar padės šiame koronaviruso plitimo etape SARS-CoV-2 virusų nustatinėjimas, kai ieškoma viruso pėdsakų (koronaviruso RNR) ant įvairių paviršių suvaldyti pandemiją Lietuvoje? Manau, kad ne. Prioritetai pandemijos valdymui ir testavimo strategijoms turėtų būti visai kiti. Per „padidinimo stiklą“ stebiu testavimo strategijų siūlymus ir pasigendu visai kitų testavimo prioritetų. Panašu, kad trūksta užkrečiamųjų ligų epidemiologijos ir visuomenės sveikatos tikslų suvokimo. Tik priminsiu, kad PSO paviršių ir nuotekų ar dumblo tyrimus dėl SARS-CoV-2 rekomenduoja tik kaip papildomą priemonę, kuri turi būti derinama su epidemiologine signaline stebėsena ir tik tose teritorijose, kur žemas viruso paplitimas ir atliekama mažai diagnostinių tyrimų. Šiuo metu Lietuvoje pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas signalinei stebėsenai, t. y. tyrimams visuomenės sveikatos tikslais, kad kuo greičiau būtų galima sumažinti ribojimus ir atverti kuo daugiau verslų bei ugdymo įstaigas“, – teigė profesorius.
Primename, kad praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 1371 naujas COVID-19 atvejis, mirė 29 žmonės. Per parą nuo COVID-19 pasveiko 170 žmonių.
Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos trys mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Iš viso Lietuvoje registruota 164 tūkst. 414 šios infekcinės ligos atvejų, 97 tūkst. 511 asmenų pasveiko, 63 tūkst. 490 – tebeserga.
Nuo koronaviruso iš viso mirė 2346 žmonės. Nuo COVID-19 Lietuvoje pirma vakcinos doze paskiepyta 31 tūkst. 524 žmonės.
Praėjusią parą Lietuvoje atlikti 10 tūkst. 182 tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 1 mln. 777 tūkst. 327.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių1
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...