Profesorė R. Nadišauskienė: ar embrionas yra gyvybė? Tai sudėtingas klausimas

– Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos teigimu, labai sumažinama nėštumo tikimybė po pagalbinio apvaisinimo, jei leidžiama sukurti tik tris embrionus. Kodėl?

– Po natūralaus apvaisinimo, esant ankstyvoms embrionų vystymosi stadijoms, iki implantacijos į gimdos gleivinę žūsta didelė embrionų dalis. Po pagalbinio apvaisinimo iki vaisiaus vystosi ir gimsta tik apie 25–30 proc. sukurtų embrionų. Kiti savaime žūsta dėl chromosomų anomalijų ir kitų genetinių ligų.

Ribojant sukuriamų embrionų skaičių iki trijų neliktų galimybės atrinkti gyvybingiausių ir didžiausią vystymosi potencialą turinčių, tai yra sveikiausių embrionų. Gyvybingo, greitai besidalijančio embriono perkėlimas į gimdą yra viena pagrindinių sėkmingos pagalbinio apvaisinimo baigties sąlygų. Sukūrus tris embrionus iki perkėlimo dienos (antros, trečios ar penktos) gali nelikti nė vieno besidalijančio, tai yra potencialiai galinčio vystytis. Tokiu atveju gydymo ciklas moteriai turėtų būti nutrauktas ir naujai sukurtų embrionų perkėlimas atliekamas kito gydymo ciklo metu. Kita vertus, ribojant sukuriamų embrionų skaičių iki trijų, vaisinant tris kiaušialąstes, paties pagalbinio apvaisinimo metu galima nesukurti nė vieno embriono, nes ne visas kiaušialąstes galima apvaisinti. Nėra metodų, leidžiančių atrinkti potencialiai galinčias apsivaisinti kiaušialąstes. Nesukūrus embrionų, gydymo ciklas turi būti kartojamas.

– Kiek jų implantuojama į gimdą? Kodėl moterims teks kęsti perteklinį gydymą vaistais ir chirurgines intervencijas, jei bus sukurti tik trys embrionai?

– Į gimdą perkeliami vienas, du ar trys embrionai. Tai nereiškia, kad visi sėkmingai augs. Perkėlus visus tris, jeigu jie visi sėkmingai užaugtų – daugiavaisio nėštumo dažnis siektų 25–30 proc. Natūraliai gamtoje dvynių pasitaiko vienas iš 80–90, trynių – vienas iš 8 tūkst., ketvertukas – vienas iš 700 tūkst. gimdymų. Daugiavaisis nėštumas yra laikomas ypač nepageidaujama pagalbinio apvaisinimo komplikacija. Jo eiga tik 15–30 proc. moterų būna fiziologinė.

Natūraliai gamtoje dvynių pasitaiko vienas iš 80–90, trynių – vienas iš 8 tūkst., ketvertukas – vienas iš 700 tūkst. gimdymų.

Laikantis geros klinikinės praktikos, Skandinavijos šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, 80 proc. atvejų į gimdą yra perkeliamas vienas – gyvybingiausias embrionas, todėl šalyje daugiavaisio nėštumo dažnis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų jau yra artimas natūraliam.

– Kiek embrionų norima sukurti pas mus?

– Nėra embrionų skaičiaus, kurį būtų norima sukurti. Gydymo tikslas – klinikinis nėštumas ir "naujagimis į namus". Sėkmingam nėštumui reikalingi gyvybingi, besidalijantys, galintys vystytis embrionai. Kartais pakanka atrinkti vieną gyvybingą embrioną, o kartais jų reikia dešimties ar daugiau, žinoma, perkeliant juos skirtingų gydymo ciklų metu.