Profesorė L. Bulotaitė: lietuvių sveikatos raštingumas yra labai žemas

Tai sako Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros magistro studijų programos „Sveikatos psichologija“ komiteto pirmininkė prof. dr. Laima Bulotaitė.

– Lietuvoje neseniai pradėti rengti sveikatos psichologai, apie kurių darbą visuomenėje dar mažai žinoma. Kam padeda tokie specialistai?

– Skirtingai nuo klinikinių psichologų, dažniausiai rengiamų darbui su psichikos sveikatos sutrikimų turinčiais pacientais ir paprastai dirbančių psichiatrinėse ligoninėse bei psichikos sveikatos centruose, sveikatos psichologai daugiau dirba su sergančiaisiais somatinėmis, lėtinėmis ligomis. Šie specialistai padeda įveikti psichologinius su liga susijusius veiksnius – suprasti ligą, susigyventi su ja, nes paprastai lėtinę ligą tenka kontroliuoti visą gyvenimą.

Žmonės stokoja informacijos tiek konkrečiai apie ligą, tiek apskritai, kaip formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius.

Sveikatos psichologai taip pat užsiima žmonių sveikatinimu. Pasaulyje stebima sveikatos krizė – trūksta pinigų, racionalaus jų panaudojimo. Tyrimai parodė, kad didžioji dalis pacientų būtent serga lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Joms didžiausią įtaką turi gyvensena ir būtent šie specialistai gali padėti suvokti žmogui jo paties paties indėlį į savo sveikatą, motyvuoti keisti gyvenimo būdą.

– Ar mokyti sveikos gyvensenos – ne visuomenės sveikatos specialistų darbas?

– Toks specialistas gali geriausiai parengti sveikatinimo programą, bet tik psichologas patars, kaip tą informaciją efektyviausiai pateikti žmogui atsižvelgiant į amžių, išsilavinimą, kitus veiksnius.

Tyrimai rodo, kad lietuvių sveikatos raštingumas yra labai žemas, žmonės stokoja informacijos tiek konkrečiai apie ligą, tiek apskritai, kaip formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius. Ir kalti čia ne tik patys žmonės, bet ir gydytojai. Jie pasako diagnozę, tačiau plačiau pasakoti apie ligą paprasčiausiai neturi laiko. Juo labiau gydytojui sunku padėti žmogui keisti gyvenimo būdą, juk tai – ilgas, net kelerius metus galintis trukti procesas.

Beje, nepagrįstai baiminamasi, kad sveikatos specialistai užims medikų vietą. Gydytojai visuomet geriau išmanys žmogaus organizmą, ligas. Visgi realybė tokia, kad turintiems didesnį kraujospūdį, cholesterolio kiekį ar antsvorį pacientams jie dažniausiai tiesiog pataria sveikai gyventi. Tačiau neužtenka to pasakyti, reikia padėti šitai padaryti, tam atlikta nemažai tyrimų, sukurtos teorijos ir metodai.

Dabar mūsų gydymo įstaigose sprendžiamos tik medicininės problemos, o turėtų būti įvertinti ir biopsichosocialiniai veiksniai. Dažniausiai vienos ligos priežasties nebūna, tad tik į pacientą žvelgiant kompleksiškai galima pasiekti gerų rezultatų.