- Aigustė Tavoraitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Lietuviai – labai kantrūs. Jei gydymas netinka, jie tiesiog nebesigydo ir galvoja, kad problema savaime išsispręs“, – sako LSMU ligoninės Kauno klinikų Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė, Lietuvos glaukomos draugijos prezidentė prof. Ingrida Janulevičienė (49 m.).
– Ši savaitė pasaulyje skirta glaukomos prevencijai. Nemažas indėlis tyrinėjant šios klastingos ligos priežastis tenka ir Lietuvos mokslininkams. Štai vienos jūsų doktorantės baigiamasis darbas apie galvospūdžio įtaką glaukomai sulaukė dėmesio pasaulio mastu.
– Nenorėčiau apsiriboti vieno doktoranto darbu. Linos Šiaudvytytės tyrimas buvo svarbus ir įdomus, nes bendradarbiavome su KTU mokslininkais, kurie sukūrė technologiją, leidžiančią neinvazyviu būdu pamatuoti galvospūdį, vykdėme tarptautinį visuotinės dotacijos projektą. Visgi glaukomos mechanizmai nėra iki galo aiškūs, įtakos turi ne tik akispūdis ir galvospūdis. Štai kita doktorantė Rūta Mačiulaitienė tyrinėja naujus glaukomos gydymo metodus, ieško, kaip apsaugoti regos nervą.
Akvilė Daveckaitė – sąsąjas tarp neurodegeneracinių ligų – panašu, kad glaukomos, Parkinsono, Alzheimerio ligų atvejais ankstyvi pažeidimai gali būti nustatomi būtent akių tyrimų metu. Pernai metais doktorantūrą baigė ir sėkmingai apsigynė Daiva Pailavičiūtė-Baikštienė, kurios tema buvo glaukomos chirurgijos ypatumai. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo mokinių pasiekimais. Nors esame pakankamai maža šalis, pasauliniu mastu tikrai neblogai atrodome.
– Atitinkamas asmeninis įvertinimas ir tai, kad pernai rudenį tapote Europos glaukomos draugijos tarybos nare.
– Malonu, kad tave pastebi, tačiau sėdėti drauge su pasaulinio lygio mokslininkais ir specialistais prie vieno stalo – kartu ir didžiulis įpareigojimas. Keliamos bendros problemos, tačiau vieningai jas išspręsti toje pačioje Europoje gali būti sudėtinga. Vieniems trūksta pinigų, kitiems – žinių, tretiems – net prieigos prie interneto. Kitą kartą norintieji mokytis tam tiesiog neturi galimybių. Todėl neatsitiktinai dalyvauju ir komiteto, kuris skiria stipendijas glaukomos specialistams Europoje, veikloje.
– Suvaldyti glaukomą – vis dar vienas didžiausių oftalmologų iššūkių?
Jei kataraktą ar amžinės geltonosios dėmės degeneraciją išduoda tam tikri simptomai ir sėkmingai padėti šiems ligoniams galima laiku, glaukoma vadinama klastingu regėjimo vagimi.
– Kiekvienam sergančiajam svarbiausia atrodo ta liga, su kuria jis pats susidūrė. Tačiau jei kataraktą ar amžinės geltonosios dėmės degeneraciją išduoda tam tikri simptomai ir sėkmingai padėti šiems ligoniams galima laiku, glaukoma vadinama klastingu regėjimo vagimi. Žmogui ilgą laiką atrodo, kad jis mato puikiai, tačiau akiplotis nepastebimai siaurėja. Iki tol, kol pacientas atkreipia dėmesį, kad regėjimas suprastėjo, ši lėtinė, su amžiumi progresuojanti liga paprastai jau būna pažengusi – „nuėjusi“ du trečdalius kelio.
O suvaldyti glaukomą galima tik tos stadijos, kada ji buvo diagnozuota. Kuo didesnį pagreitį ji įgauna, tuo padėti sunkiau. Kasmet minime glaukomos savaitę, kalbame apie ligą, skatiname bent kartą per metus pasitikrinti. Atrodo, smarkiai pažengusios glaukomos atvejų turėtų beveik nepasitaikyti, ypač tarp jaunų, aktyvių žmonių, kuriems dar visas gyvenimas prieš akis. Deja, realybė yra kitokia. Paprastai pacientų, kuriems yra diagnozuota glaukoma yra lygiai tiek pat, kiek ir nediagnozuotų.
– Vadinasi, didžiausia problema – ne mūsų medicinos galimybių, bet pačių žmonių rūpinimosi savimi stoka?
– Turime įvairiausios aparatūros ir visas galimybes anksti nustatyti glaukomą. Mūsų specialistai ne tik šią vieną savaitę, bet visus metus pasiruošę kasdien atlikti būtiniausius tyrimus, kad glaukoma būtų nustatyta anksti. Tereikia ateiti. Nors tokie simptomai kaip ašarojančios akys, mirguliavimas vairuojant, akinių stygius skaitant nėra glaukomos požymis, tai gali padėti laiku patekti pas gydytoją.
Kita vertus, labai svarbus paciento elgesys jau paskyrus gydymą. Jei žmogus nenori pripažinti, kad jam reikia pagalbos, gydytojas ne visada gali padėti.
Beje, lietuviai – labai kantrūs. Jei gydymas netinka, jie tiesiog nebesigydo ir galvoja, kad problema savaime išsispręs. O naujo gydymo ieškoti būtina, nes kito būdo glaukomai sustabdyti nėra.
– Specialistai pastebi, kad gydant brandaus amžiaus pacientą dažnai dėl šalutinio vaistų poveikio nepavyksta išvengti ir operacijos.
– Vaistai bet kuriuo atveju turi šalutinį poveikį, lašinant lašus akies paviršius yra pažeidžiamas. Taigi vartojant vaistus būtinai skiriama ir papildoma pagalba akims – vitaminai ar dirbtinės ašaros. Deja, operacija problemos neišsprendžia, glaukoma vis tiek lieka. Aišku, kai glaukoma operuojama dar negydytoje akyje, kada akies paviršiaus audiniai nėra paveikti ligos, galima pasiekti sėkmingesnio rezultato, gijimas lengvesnis. Tačiau kitiems po operacijos problemos tik prasideda – žaizda gyja ne taip, kaip tikėtasi, yra randėjimo tikimybė. Ir tada rezultato nėra, vis tiek reikia grįžti prie tų pačių vaistų.
– Kuo jus sužavėjo oftalmologija?
– Pro mikroskopą tyrinėjama akis – visai kitas pasaulis, stipriai besiskiriantis nuo kitų medicinos sričių. Juo labiau visai naujos erdvės atsivėrė tobulėjant technologijoms. Dabar didžiausiu iššūkiu išlieka – ką padaryti, jei akis nemato, kaip tai išgydyti, koks robotukas ar prietaisas galėtų atstoti receptorius, kurie atsakingi už regą.
Teoriškai žinome, kad žūsta nervinės ląstelės, o ką padaryti, kaip jas apgauti, kad jos nesusirgtų, kaip atrasti, kurios ketina sirgti ir užkirsti tam kelią bei galiausiai, kaip atkurti jau numirusias. Šiandien regos nervo atkūrimas ir persodinimas – didelė mokslininkų viltis ir svajonė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių5
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...